Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 4982 pranešimai apie įvairiausius sukčiavimo atvejus, 2010 metais pareigūnams buvo pranešta apie 3983 sukčiavimo atvejus.
„Per metus sukčiavimo atvejų padaugėjo 999 arba 20 procentų“, - portalui lrytas.lt sakė laikinai Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas einantis Ramūnas Matonis.
Pasak jo, kiek sukčių sulaikoma, duomenų nėra, nes tokia statistika nevedama. Skaičiuojami tik pranešimai apie sukčiavimus.
Policijos departamento duomenimis, daugiau telefoninių sukčiavimo atvejų yra užregistruojama Alytaus, Telšių ir Tauragės apskrityse.
Nemažai tokių sukčių surandama ir nuteisiama. „Per pastaruosius metus buvo sulaikyta nemažai tokių sukčių grupuočių, beveik visų jų organizatoriai buvo iš pataisos įstaigų“, - sakė Policijos departamento atstovas.
Vien pernai Alytaus apskrities policijai perduota apie 50 ikiteisminio tyrimo medžiagų iš kitų miestų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamieji nukentėjusiesiems skambino iš Alytaus pataisos namų, kuriuose tuo metu atlikinėjo bausmes už kitus nusikaltimus.
Prieš porą dienų Šilutės rajono apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje yra 325 epizodai, nukentėjusiais pripažinti 25 fiziniai asmenys ir 8 bendrovės, kurie pareiškė civilinių ieškinių beveik 44 tūkst. litų sumai.
Pagrindinis šios bylos kaltinamasis 33 metų vyras bausmę taip pat atlieka Alytaus pataisos namuose.
Anksčiau 11 kartų teistas šilutiškis aukų ieškodavo pats. Jis skambindavo žmonėms ir gudrumu iš jų išgaudavo elektroninės bankininkystės duomenis.
Sukčius patikliems žmonėms žadėdavo suteikti paskolas, priimti juos į darbą arba prašydavo leisti persivesti į nukentėjusiųjų sąskaitas pinigų, nes neva jo paties sąskaita yra areštuota.
Visus apgaule išgautus duomenis vyras telefonu perduodavo laisvėje tuo metu buvusiam 22 metų sūnėnui ir nurodydavo į kokias sąskaitas kiek pinigų pervesti, patarinėdavo, iš kurių sąskaitų imti greituosius kreditus ir panašiai.
Tiek dėdė, tiek jo sūnėnas jau yra nuteisti už analogiškus nusikaltimus, jų atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas.
Pasak R. Matonio, išanalizavus registruotus sukčiavimo atvejus, galima drąsiai teigti, kad didžiausią dalį sudaro taip vadinamieji telefoniniai sukčiai, kurie prisistato įvairių valstybės institucijų atstovais ir už neva padarytą žalą reikalauja piniginio ar kitokio atlygio, apgaulės būdu išgauna elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir vėliau juos panaudoja greitųjų kreditų gavimui.
„Tokių nusikaltimų augimą įtakoja šalies gyventojų patiklumas, noras bet kokiais būdais ar priemonėmis užsidirbti pinigų, didelis nedarbo lygis.
Policija dar kartą primena gyventojams, kad nesprendžia jokių reikalų telefonais, neprašo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžių ar kitokių asmens duomenų. Netikėkite galimybę greitai praturtėti, lengvai užsidirbti, didžiulėmis pergalėmis loterijose, o kiekvienu atveju tikrinkitės informaciją papildomai“, - dar kartą patiklius lietuvaičius perspėja Policijos departamento atstovas.