Teismas dar kartą nagrinėjo bylos epizodus, kuriuose - gaujos nario Rimanto Ganusausko-Mongolo bei Kauno verslininko Sigito Čiapo nužudymai.
Vaizdo įraše matyti, kad R. Žilinskas, kuris buvo įtrauktas į grupuotės veiklą, duodamas parodymus kalbėjo tvirtai ir beveik dvidešimties metų senumo įvykius prisiminė puikiai. E. Abarių jis sakė pažįstantis 15-16 metų, tą patį patvirtino ir E. Abarius. Abu teigė nebuvę labai artimi.
R. Žilinskas patvirtino, kad E. Abarius buvo dešinioji H. Daktaro ranka, jo rankose buvusi bendroji kasa, vadinamoji „obščaga“, į kurią savo dalį turėjo įnešti kiekvienas susivienijimo narys. E. Abarius duodavęs nurodymus, skirstydavęs užduotis ir vaidmenis kitiems nariams. Jis esą vadovavo ir buvusio gaujos nario R. Ganusausko-Mongolo nužudymui. R. Žilinskui ir kitiems jis nurodęs iš sutartos vietos paimti krepšį su ginklais, paskui reikėsią paimti Mongolą ir nuvežti į sodą, nes „nesąmones daro“.
H. Daktaras ir jo bendrai kaltinami Mongolą nužudę iš keršto, nes šis galėjo būti susijęs su 1993-iųjų spalį restorane „Vilulla“ įvykusiu susišaudymu, kurio metu žuvo penki grupuotės nariai. Mongolas konkuravo dėl įtakos sferų nusikalstamame versle, buvo atsiskyręs nuo gaujos, nepaisė H. Daktaro autoriteto ir nenorėjo mokėto duoklės į bendrą kasą.
Keršto planas buvo įvykdytas 1993 metų gruodžio 25-ąją. Po nepavykusio pasikėsinimo jį nužudyti Mongolas nuo Daktarų slapstėsi. Tačiau šiems pavyko išsiaiškinti slaptavietę. Dėdamasis, kad siekia susitaikyti, E. Abarius paskambino Mongolui ir pakvietė susitikti.
R. Žilinskas akistatoje pasakojo, kad tą dieną kartu su E. Abariumi, Alvydu Laurinavičiumi, Iliorodu Popovu ir H. Daktaru dviem automobiliais atvyko į sutartą vietą – namą Kaune, Žagarės g. 12, kur, kaip teigė R. Žilinskas, R. Ganusauskas buvo įsirengęs kontorą. Mongolas svečius pavaišino vynu. Tada grupuotės vadeivos pasiūlę į narkotikus įnikusiam Mongolui porą savaičių pailsėti, atsigauti atokiau nuo miesto. „Priėjome prie mašinos, Mongolas atsisėdo ant galinės sėdynės, aš į priekį. Pro kapines įvažiavome į mišką, išlipau – netoli matėsi sodai, toje vietoje buvau pirmą kartą. Paėjom šiek tiek, tada E. Abarius šovė į R. Ganusauską iš pistoleto „TT“, - liudijo R. Žilinskas.
Tačiau E. Abariaus ginklas užsikirto. R. Ganusauskas dar bandė bėgti, tačiau nieko nelaukęs šovė H. Daktaras. R. Žilinskas pasakojo, kad lavoną nurodyta kniūbsčią įmesti į jau iš anksto iškastą duobę. „Jo akys buvo atmerktos“, - prisiminė R. Žilinskas. Duobę užkasė pasikeisdami, ant viršaus primėtė eglišakių.
Grįždamas R. Žilinskas jau sėdėjo viename automobilyje kartu su E. Abariumi. Šis pasiūlęs atsikratyti ginklo. Pakeliui pistoletą jie išmetė nuo tilto į upę.
R. Žilinskas patvirtino, kad E. Abarius organizavo ir verslininko Sigito Čiapo nužudymą 1996 metų balandžio 5-osios rytą. Manoma, kad nurodymą jį nužudyti jau sėdėdamas už grotų davė pats H. Daktaras. „Iš karto po to, kai suėmė H. Daktarą, visi susirinkome, buvo pasakyta, kad reikia užversti S. Čiapą“, - pasakojo R. Žilinskas. Jam teko užduotis kartu su kitais gaujos nariais nuvykti į Marijampolės turgų ir nupirkti automobilį. Labiausiai tinkamas jiems pasirodė „Wolksvagen Golf“. R. Žilinskui teko iš nurodytos vietos paimti krepšį su ginklais ir žmogžudystės dienos rytą laukti Šilainiuose, prie Baltijos prospekto, sutartoje vietoje. Čia turėję privažiuoti „kileriai“, persėsti į „golfą“ ir nuvykti į nusikaltimo vietą. Ankstų balandžio 5-osios rytą, dar gerokai prieš aštuntą ryto, R. Žilinskas su kitais jau laukė numatytoje vietoje. Netrukus pasigirdo triukšmas, dideliu greičiu atlėkė pasamdyti S. Čiapo žudikai, kaip planuota, persėdo į gaujos nario Žymanto Janiselio, pravarde Jautis, automobilį ir skubiai pasišalino. Tik po metų, atvykęs į E. Abariaus gimtadieniui skirtą balių, R. Žilinskas išgirdo priekaištų, kad „viską sušiko“. Pasirodo, susišaudymas įvyko jiems dar nespėjus atvykti į sutartą vietą.