Teisme duoti kaltinamojo parodymai gerokai skyrėsi nuo tų, kuriuos jis davė anksčiau. Teisėjo paklaustas apie „daktarų“ grupuotę R. Lantuchas teigė jai nepriklausęs, o daugelį jos narių pažinojo, nes augo tame pačiame Kauno Vilijampolės rajone. Tačiau bendrų reikalų su jais esą neturėjo: „Tik labas ir viso gero, daugiau nieko“.
Tačiau 2008 metų lapkritį vykusios apklausos metu jis pasakojo, jog 1992-aisiais susipažino su kitu kaltinamuoju Sauliumi Vaitukaičiu. Šis pasiūlęs padėti iš sunkvežimio į namo rūsį perkrauti dėžes su batais. Už tai kaip atlygį kelias dėžes naujų madingų batų gavo ir pats. Vėliau pradėjo bendrauti su dar vienu kaltinamuoju Virginijumi Silvestravičiumi, pravarde Virgelis ir kitais. Netrukus R. Lantuchas išgirdo pasiūlymą prisijungti prie grupuotės, su kuria kartu užsiiminėjo smulkiomis vagystėmis, nelegalia prekyba alkoholiu. 10 proc. uždarbio dalį mokėjo į bendrą kasą. 1994 metais prie gaujos prisijungė Vaidas Vancevičius ir Kęstutis Martuzevičius, pravarde Šampaninis. Pagausėjusi grupuotė tapo žinoma „šampaninių“ vardu. Pasak R. Lantucho, pereita prie rimtesnių užduočių – gauja ėmė prievartauti turtą iš smulkių verslininkų, neturėjusių vadinamojo „stogo“. Mašinų vagystėmis esą neužsiiminėjo, nes nemokėjo atjungti automobilių signalizacijos sistemų.
Netrukus grupuotės nariai pradėjo lankytis „daktarų“ buveine vadintame pramogų komplekse „Vilulla“ ir bendrauti su jo „šeimininkais“.
„Mūsų lyderis buvo Virgelis, jis bendravo su „seniais“. Mus visus kuravo Vidmantas Siaurusevičius, davė mums užduotis – ką nors sumušti, apiplėšti, pagąsdinti. Taip mes gaudavome galimybę užsidirbti šiek tiek pinigų“, - prieš ketverius metus dėstė R. Lantuchas. Apie tai, kad nužudytas Rimantas Ganusauskas-Mongolas, jis sakė nežinojęs. Kiti kalbėję, kad „seniai“ (grupuotės senbuviai ir vadeivos) Mongolą išsiuntė į Ameriką, tai jų kalba reiškė „atsikratė“. R. Lantuchui pavesta saugoti prabangų R. Ganusausko namą. Sergėti būta ko – grupuotės narys maudėsi prabangoje. Didžiuliai televizoriai, baseinas – tokie patogumai anuomet buvo prieinami tik itin turtingiems žmonėms.
Teisėjų apklausiamas antradienį R. Lantuchas ėmė neigti ankstesnius parodymus, nors po jais buvo padėjęs parašą. „Esu asilas su žilais antakiais, kad pasirašiau. Žiaurią klaidą padariau. Prisipažįstu, kad esu buvęs, dalyvavęs vykdant nusikaltimus, bet kas dar ten buvo ir ką veikė, plėšykit man – neatsimenu“, - prisiekinėjo kaltinamasis. Jo neva pasakytus teiginius apie hierarchiją grupuotėje, bendrą kasą ir mokamą 10 proc. dydžio duoklę, taip pat H. Daktaro vadovavimą nusikaltimams, jis vadino ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvedžiojimais.
R. Lantuchas neneigė dalyvavęs 1995 metų pradžioje padegant Kauno bendrovės „Dobilas“ patalpas Panerių gatvėje. Ankstesniuose parodymuose jis nurodė, kad padegti pastatą ir taip perspėti verslininkus nurodęs pats H. Daktaras, tačiau dabar tvirtino neatsimenantis, kieno paliepimą vykdė.
„Tos dienos niekada nepamiršiu“, - paklaustas apie kitą bylos epizodą vieno iš grupuotės narių – Arvydo Mučinsko-Mačialkos nužudymą, patikino R. Lantuchas. Mačialką jis pažinojęs nuo vaikystės. Jau dalyvaudamas gaujos veikloje, A. Mučinskas įnikęs į narkotikus. Tačiau jį pamokyti nuspręsta dėl to, kad ne kartą lindo prie K. Martuzevičiaus- Šampaninio žmonos. „Seniai“ esą sugalvojo, kaip „išspręsti problemą“.
„Kai įėjau į sporto salę, pamačiau Mačialką besivoliojantį ant grindų, jį pakaitomis mušė keliese, aš taip pat spardžiau. H. Daktaras ir Siauras (V. Siaurusevičius) stovėjo atokiau ir žiūrėjo. Paskui H. Daktaras Siaurui kažką pasakė, ir Siauras liepė atvaryti jo Mersedesą ir Mačialką vežti iš čia“, - dar iki teismo pareigūnams pasakojo R. Lantuchas.
Vežant smarkiai sumuštą, tačiau dar sąmoningą A. Mučinską į egzekucijos vietą, automobilyje buvęs baisus triukšmas, visi ginčijosi, ką daryti, negalėjo apsispręsti, kur vežti prasikaltusį bendrininką. Jį vairavęs R. Lantuchas sakė išsigandęs, kad garsūs riksmai ir ginčai galėjo atkreipti aplinkinių, o tuo pačiu ir pareigūnų dėmesį.
A. Mučinskas prašęs jo lavoną išmesti gatvėje, kad artimieji galėtų palaidoti šalia žmonos. Žudyti Mačialkos esą niekas neplanavo, norėta jį tik „tėviškai pamokyti“, kad žinotų, jog visa tai rimta. Pagaliau atvykus į atokią vietą miške, pakaitomis ėmė kasti pusantro metro gylio ir dviejų metrų ilgio duobę. Labiausiai niršo K. Martuzevičius, kuris dar sudavė A. Mučinskui kelis smūgius ir galiausiai pradėjo jį smaugti. R. Lantuchas prisipažino kartu su kitais taip pat padėjęs smaugti. „Mačialka suklupo, o Kęsto akys iššoko, matyt, suprato, ką padarė. Jau po kelių dienų K. Martuzevičius R. Lantuchui kalbėjęs: „Dabar mano eilė, dabar jau mano“. Po šių žodžių jis dingęs ir jo gyvo daugiau nematė.
Egzekucijos vykdytojams juos sukvietęs V. Siaurusevičius pasakęs: „Dabar mes surišti viena virve“.
Trečiadienį teisėjai ketina apklausti du likusius kaltinamuosius – Rolandą Zavecką, pravarde Džempis ir grupuotės lyderį Henriką Daktarą, pravarde Hena.