Dar prieš dešimtmetį teisėsaugininkai paskelbė karą telefoniniams sukčiams. Tačiau apgautųjų skaičius tik pučiasi. Praėjusiais metais nusikaltėliai sumedžiojo penktadaliu daugiau aukų - Lietuvoje užregistruoti 4 tūkst. 982 įvairūs sukčiavimo atvejai.
Ar tikrai dėl to kalti tik neapdairūs ir neišprusę gyventojai? Susidaro įspūdis, kad dalį kaltės turėtų prisiimti ir teisėsaugininkai, ir verslininkai.
Teisėsaugininkai pralaimi karą su telefoniniais sukčiais, nes kaliniai randa būdų naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Pareigūnų darbą apsunkina tai, kad išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų vartotojai nėra registruojami. Be to, informaciją telefonu teikiančios bendrovės palengvina aukų paiešką - dalija netgi asmeninius gyventojų duomenis.
Nusikaltimo įrankis - telefonų knyga
Ukmergė. Miestas Lietuvos viduryje. Vienas iš daugelio, kuriame aukų nuolat ieško telefoniniais sukčiai.
Pirmas toks atvejis Ukmergėje buvo užfiksuotas 2003 metais. Tada vietinio nusikaltėlių šulo aukų sąraše buvo apie 3 tūkst. telefonų numerių. „Prisimenu, paskambinau pirmai moteriai tame sąraše. Susitikome, pakalbėjome ir sužinojau, kad ji sukčiui atidavė 6 tūkst. JAV dolerių. Tais laikais tai buvo labai didelė suma“, - pasakojo Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Kiškis.
Išgirdę apie tokią veiklą sukčiauti pabandė ir vietos jaunuoliai. Neilgai trukus kriminalistai sulaikė dar 12 telefoninių sukčių.
Anot Ukmergės pareigūnų vadovo, nuo tada nusikaltėlių atakų vis daugėjo. Aukščiausią tašką ši kreivė pasiekė 2007 metais.
„Dabar daug kalbama apie tą problemą, gyventojams suteikiama daug informacijos. Todėl kai rajone pradeda siausti telefoniniai sukčiai, žmonės iš karto paskambina mums.
Skambučių sulaukiame nuo ankstaus ryto. Skubiai suformuojame kriminalistų grupę, kurie klausosi kelių dešimčių pokalbių ir bando nustatyti, iš kur skambinama, kur yra sukčių bendrininkai laisvėje“, - apie pareigūnų veiksmus pasakojo R. Kiškis.
Kartais pareigūnai taiko ir netradicinius metodus. „Dažniausiai sukčiai paima telefonų knygą ir skambina visiems iš eilės. Gavę informacijos iš gyventojų mes galime nuspėti, kas gali tapti naujomis aukomis. Tada skambiname 20-30 numerių į priekį, pakalbame su gyventojais, važiuojame pas juos ir laukiame sukčių skambučio. Taikant tokį metodą esame sukčių pagavę“, - pasakojo Ukmergės rajono policijos pareigūnų vadovas.
Aukas aplink pirštą suka kaliniai
Dažniausiai telefoninių sukčių grupės vadeivos tupi įkalinimo įstaigose. Gaują sudaro 3-4 nuteisti nusikaltėliai. Būtent ten suplanuojama ir įvykdoma daugiausia tokių nusikaltimų.
Grupė dažniausiai turi vieną telefoną ir keletą išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio kortelių. Tas pats telefonas naudojamas ir pokalbiams su artimaisiais, ir merginimui, ir žmonėms apgaudinėti.
Sukčiai dažniausiai taikosi į fiksuotojo telefoninio ryšio vartotojus, todėl artimieji arba laisvėje esantys bendrai atneša į kalėjimą telefonų knygą. Arba bent dalį puslapių. Pavyzdžiui, įklijuoja erotiniame žurnale.
Gyventojus kankina apie parą
Yra dvi nusikalstamų veiksmų strategijos. Kartais sukčiai savo aukas terorizuoja tik iš įkalinimo įstaigos. Tokie vagišiai reikalauja savo aukų papildyti išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio sąskaitą arba atlikti pinigų pervedimą į banko sąskaitą.
Tai mažiau pelningas ir labiau rizikingas biznis. Pagavus tokio nusikalstamo tinklo siūlą ir pradėjus jį vynioti, galima sučiupti netgi pagrindinius organizatorius.
Todėl dažniausiai nusikaltėliai naudoja kitą strategiją - laisvėje turi bendrą, kuris nuvyksta paimti aukų pinigų ir skubiai dingsta. Tokie kurjeriai vadinami „kojomis“. Jeigu veikiama pagal tokią strategiją, dažniausiai į pareigūnų rankas pakliūva ne organizatoriai, bet kurjeriai. Jie dažnai net nežino, kas jiems vadovauja.
Gavę telefonų knygą, apgavikai išsirenka vieną iš Lietuvos miestų. Į tą vietą nuvyksta „kojos“. Kol kalėjime sėdintys bendrai skambina visais tame mieste registruotais fiksuotojo telefoninio ryšio numeriais, o kurjeris laukia nurodymų.
Anot pareigūnų, į pinkles patenka maždaug kas dešimtas gyventojas sukčių sąraše. Kai auka užkimba ant graudžios istorijos kabliuko, „kojos“ skuba paimti grobio.
Tokia atakų banga trunka vieną dieną.
Viename mieste iš aukų išvilioję 3-4 tūkst. litų, telefoniniai sukčiai traukiasi į kitą vietą. Į tą patį regioną nusikaltėliai grįžta po savaitės ar mėnesio.
Mokosi sklandžiai kalbėti
Kartu su kolegomis ne vienerius metus su telefoniniais sukčiais kovojantis Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas R. Kiškis pabrėžė, kad tokie nusikaltėliai nebūtinai turi būti geri psichologai. „Svarbiausiai - taisyklingai kalbėti. To jie mokosi mėnesių mėnesius. Pasirašo kalbą, ją repetuoja su kitais kaliniais, šlifuoja detales, parenka tinkamą intonaciją. Tada viskas paprasta – beveik visada žmonės patys pasako savo asmeninius duomenis, kitą informaciją. Sukčiams tereikia palaikyti pokalbį“, - kalbėjo R. Kiškis.
Anot Ukmergės pareigūnų vadovo, nusikaltėliai taip pat studijuoja Baudžiamąjį kodeksą ir kitus teisės aktus. „Retas gyventojas gerai išmano teisines procedūras ir subtilybes. Todėl jie kalba užtikrintai, aiškina sudėtingus procesus ir sudaro įspūdį, kad yra tikri pareigūnai“, - aiškino viršininkas.
Taip pat vagišiai renka informaciją iš kitų kalinių apie įvairius Lietuvos miestus ir miestelius. Kartais bando apsimesti žinomu teisėsaugininku. „Įkalinimo įstaigose sėdi kalinių iš visų Lietuvos kampelių. Kiekviename rajone yra bent vienas gyventojams žinomas policijos pareigūnas. Telefoniniai sukčiai stengiasi surinkti apie tokius pareigūnus kuo daugiau informacijos ir prisistatyti jais. Taip jie priverčia aukas patikėti išgalvotomis istorijomis“, - pasakojo R. Kiškis.
Dėl tokio įdirbio ir sukauptų žinių sukčiams vis dar pavyksta gauti patiklių gyventojų pinigų. Pasakojimus apie avarijas pakeitė tariamo FNTT pareigūno istorijos, jos suvilioja naujus spiečius aukų. Tačiau gyventojų patiklumas ir neapdairumas nėra vienintelė šios problemos priežastis.
Telefonų blokavimo sistema neveikia
Svarbi priežastis, kodėl Lietuvą vis dar terorizuoja telefoninių sukčių gaujos – kaliniai tesinaudoja mobiliojo ryšio telefonais ir SIM kortelėmis. Nors tų daiktų įkalintieji negali turėti, pareigūnai nesugeba jų aptikti net per netikėtas kratas – apie prasidėjusią operaciją įspėja kiti kaliniai.
Kalėjimų departamentas (KD) sako, kad nerenka informacijos apie tai, kiek šalyje įvykdoma sukčiavimų. Todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad dažniausiai telefonu sukčiauja kaliniai.
KD tikina, kad įkalinimo įstaigose vykdomi įeinančių ir išeinančių asmenų daiktų patikrinimai, naudojami introskopai, atliekamos kratos, įvažiuojančio transporto patikros.
Lrytas.lt pateiktuose atsakymuose KD atstovai teigia: „Nuo 2007 metų atliekami darbai, susiję su mobiliojo ryšio blokavimo sistemų įrengimu ir įrengtų sistemų efektyvumo tobulinimu. Ryšių reguliavimo tarnyba yra išdavusi leidimus diegti radijo ryšio blokavimo įrangą laisvės atėmimo įstaigose. Mobilusis ryšys turėtų neveikti Vilniaus, Kauno nepilnamečių, Kybartų, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių, pataisos namuose, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Šiaulių, Kauno tardymo izoliatoriuose.
Tačiau šaltinių teigimu, blokavimo įranga yra išjungta. Pasirodo, kad įjungus sistemas, mobiliuoju ryšiu negali naudotis ne tik kaliniai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Todėl kaliniai mobiliuoju telefonu naudojasi nevaržomai.
Pagelbėtų vartotojų registracija
Su telefoniniais sukčiais kariaujantys pareigūnai mano, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir verslininkai.
Pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų vartotojai Lietuvoje nėra registruojami. „Į savo duomenų bazes policijos komisariatai įsitraukia visus sukčių telefonų numerius, kuriuos pavyksta išaiškinti. Bet jie nuolat keičia SIM korteles, todėl sučiupti juos yra labai sudėtinga. Jeigu būtų vartotojų registras su vardais ir pavardėmis, tai taptų savotiška prevencijos priemone“, - svarstė Ukmergės rajono policijos komisariato vadovas.
Telekomunikacijų bendrovės sutinka, kad tai padėtų sumažinti sukčiavimo atvejų. Tačiau primena, kad didžiausia problema yra ne išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos.
„Tokia praktika yra taikoma kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, Rusijoje arba Kazachstane. Ir tai nėra veiksminga.
Mes sutinkame su policijos pareigūnais, kad tokia registracija padėtų sumažinti sukčiavimo atvejų. Bet ar tikrai tai yra pagrindinė problema? Kodėl apie 2 milijonus vartotojų turi kentėti dėl saujelės sukčių? Matyt, paprasčiau yra atimti iš kalinių mobiliojo ryšio telefonus“, - sakė bendrovės „Tele 2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas. Šios bendrovės išankstinio apmokėjimo paslauga „Pildyk“ užima apie pusę Lietuvos rinkos.
Telefonu teikia privačius duomenis
Kita pareigūnų įvardijama problema – telefonu informaciją teikiančios bendrovės viešina net privačių asmenų duomenis. „Kaip tie sukčiai sužino mobiliojo ryšio telefonų numerius? Paskambina į atitinkamą bendrovę ir paklausia. Viskas labai paprasta“, - ironiškai šypsojosi vienas iš kalbintų pareigūnų, kuris nenorėjo prisistatyti.
Atlikau nedidelį eksperimentą. Nusiunčiau trumpąją žinutę vienos iš tokių bendrovių telefono numeriu ir paprašiau informacijos apie žinomą politiką: jo telefono numerio, darbovietės pavadinimo, namų adreso. Tuoj sulaukiau trumposios žinutės – paprašė patikslinti, kuriame regione gyvena tas politikas. Patikslinau ir po dviejų minučių gavau išsamų atsakymą su privataus asmens kontaktine informacija.
„Kai gaudome tuos sukčius, mes ir patys naudojamės tos bendrovės paslaugomis. Paskambinam ir paprašom, kad duotų Jono Jonaičio, kuris gyvena ten ir ten, telefono numerį. Jie mums paaiškina, kad ten gyvena ne Jonas Jonaitis, o Petras Petraitis. Taip ir sužinome viską, ko reikia. Taip sužino ir sukčiai“, - pasakojo pareigūnas.
Teisėsaugininkai dar kartą įspėjo gyventojus – pareigūnai niekada telefonu neprašo gyventojų duomenų. Paskambinę jie gali tik pakviesti atvykti į vieną ar kitą teisėsaugos instituciją. Jeigu pareigūnas pasiūlo gyventojo duomenis sutvarkyti per atstumą, tai jis yra telefoninis sukčius.
Randa vis daugiau aukų
* Vien Ukmergės rajono policijos komisariatas 2011 metais užfiksavo 13 telefoninio sukčiavimo atvejų. 2010 metais buvo įvykdyta 13 tokių nusikaltimų, o šiemet – 3;
* Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 4982 pranešimai apie įvairiausius sukčiavimo atvejus;
* 2010 metais pareigūnams buvo pranešta apie 3983 sukčiavimo atvejus;
* Per metus sukčiavimo atvejų padaugėjo 999 arba 20 procentų
* Daugiau telefoninių sukčiavimo atvejų yra užregistruojama Alytaus, Telšių ir Tauragės apskrityse;
Kad netaptumėte kita tokia auka, siūlome atkreipti dėmesį į pareigūnų patarimus ir pasiklausyti šių pokalbių įrašų, kuriuose užfiksuoti mulkinimo atvejai. Beje, visais čia pateikiamais atvejais sukčiais buvo patikėta.