Tvarkingos išvaizdos, ramiai ir mandagiai kalbantis klaipėdietis G. Džikia duodamas parodymus ne kartą pakartojo: „Patekęs į beprotišką situaciją ir pats pradedi elgtis beprotiškai.”
Jis kaltinamas praėjusių metų vasario viduryje Utenos kolegijos bendrabučio kambaryje nužudęs kartu gyvenusį antrakursį 20-metį rokiškėną Vitalijų Piatiną.
Žudikas ištempė lavoną į bendrabučio balkoną, o pats iki paryčių tvarkė kruviną kambarį.
Subadytą V. Piatino kūną rytą rado parūkyti į balkoną atėję studentai.
Ekspertai nustatė, kad nužudytojo kūne buvo keliolika peilio dūrių.
Mirusiojo galvoje buvo aptikta įstrigusi nulūžusio peilio geležtė.
Nepavyko apsigyventi atskirai
Prieš teismą Panevėžyje vakar stojęs G. Džikia aiškino, kad kruvinas skerdynes savo elgesiu išprovokavo V. Piatinas. Viename kambaryje gyvenę vaikinai labai nesutarė.
Jie ne kartą prašė, kad būtų apgyvendinti atskirai. Tačiau bendrabučio administratorė į tai neatsižvelgė – tvirtino, kad nėra laisvų kambarių.
G. Džikia pasakojo, kad juodu su kambario kaimynu nuolat pykosi: „Jis buvo netvarkingas, kambaryje rūkydavo, garsiai raugėdavo ir gadindavo orą. Buvo kerštingas, man už nugaros stengdavosi visaip pakenkti, kraustydavo mano daiktus.”
Kaltinamasis prisipažino, kad ne kartą siūlė V. Piatinui pasigydyti, nes įtarė, kad jam „ne viskas gerai buvo su galva”. Esą jo nemėgstamas studentas neturėjo nė vieno draugo, su visais buvo susipykęs.
Kaip gelbėjimosi šiaudo kaltinamasis griebėsi dar vienos – pavydo – versijos.
Jis tikino, kad visada labai gerai sutarė su V. Piatino mergina, o šiam tai labai nepatiko.
Įtarė, kad lovoje turėjo peilį
Anksčiau liudijusi nužudytojo draugė teigė, jog V. Piatinas jai pasakodavo, kad G.Džikia pats ieškodavo įvairiausių priežasčių susipykti.
Merginos akivaizdoje jis sakė, kad V. Piatinui nepakenktų pasportuoti.
Vakare prieš mirtį V. Piatinas sakė telefonu įrašęs, kaip G. Džikia iš jo tyčiojasi. Tačiau šie įrašai yra labai nekokybiški.
Tragedijos vakarą G. Džikia ir V. Piatinas vėl konfliktavo.
Teisiamasis pasakojo, kad jo kambario kaimyno elgesys sukėlė negerų įtarimų: „Aš pamačiau, kaip grįžęs iš dušo V. Piatinas ištiesė ranką link tos vietos, kur gulėjo stalo įrankiai. Įtariau, kad jis rankšluostyje paslėpė peilį.
Išsigandau, kad priėjęs iš nugaros man ko nors bloga nepadarytų.
Kai jis atsigulė, pats pasiėmiau savo virtuvinį peilį. Priėjau prie jo, gulinčio lovoje, ir paėmęs už peties atsukau į save. Jis iš po antklodės į mane užsimojo peiliu. Aš jį atėmiau.”
Sakė elgęsis beprotiškai
Tuomet V. Piatinas esą išlipo iš lovos, pargriovė G.Džikią ant grindų ir ėmė smaugti.
Šis, gulėdamas ant nugaros, gindamasis ėmė nežiūrėdamas kur badyti peiliu.
„Paskui jis nuvirto ant pilvo. Dar bandė stotis, bet nebegalėjo, nes smarkiai kraujavo. Paskui nustojo judėti ir kvėpuoti.
Kiek laiko tai vyko, nežinau. Tuomet ir sekundės atrodė kaip amžinybė”, – prisiminė teisiamasis.
Jis sakė, kad beprotiškoje situacijoje pats elgėsi beprotiškai: „Buvau išsigandęs ir sutrikęs. Dariau tai, kas tą akimirką šovė į galvą.”
G. Džikia savo drabužius užmetė ant kambaryje telkšančių kraujo balų, o lavoną aprengė jo paties drabužiais, į kišenę įdėjo cigarečių pakelį ir ištempė į balkoną.
Pats žudikas paskui sutvarkė kambarį, į paskaitų segtuvą įsidėjo maišelį su dviem peiliais ir išėjo į lauką atsikratyti įkalčių.
Sumokės tik už laidotuves
Žiauraus nusikaltimo bylą nagrinėjantys teisėjai turėjo nemažai klausimų kaltinamajam, mat jo teisme išsakyti parodymai skyrėsi nuo pirminių.
Klausydamasi G. Džikios pasakojimo V. Piatino motina nuolat verkė.
„Manau, kad jis iš anksto buvo suplanavęs nužudyti mūsų sūnų”, – per pertrauką sakė Sigita Piatinienė.
Nužudytojo tėvai pareikalavo, kad G. Džikia atlygintų dėl sūnaus nužudymo jų patirtus 27 tūkst. litų materialinių ir 500 tūkst. litų moralinių nuostolių.
Į teisėjų klausimą, ar jis manąs, kad reikia sumokėti šias sumas, G. Džikia atsakė: „Kadangi dėl manęs žuvo žmogus, aš sutinku apmokėti laidojimo išlaidas. O moralinei žalai atlyginti pusės milijono neturiu.”