Trečiadienį teisme parodymus davė vienas iš suimtųjų – Rolandas Zaveckas, pravarde Džempis. Jis neneigė pažįstantis H. Daktarą ir kitus kaltinamuosius, su kuriais susipažino per savo dėdę, bendravusiu su vienu iš „daktarų“ grupuotės senbuvių Alvydu Laurinavičiumi. „Vilullos“ pramogų komplekso teritorijoje, kurioje dėdė laikė automobilį ir iš kur kartu kas rytą išvažiuodavo į darbą, R. Zaveckas pradėjo šnekučiuotis su vienu iš „daktarinių“ - Žymantu Janiseliu, su kuriuo ne kartą yra sportavęs. Šis neva pasiūlęs kartu padirbėti.
„Nebuvau žulikas, užsiiminėjau mašinų prekyba“, - teisme teigė R. Zaveckas. Nusikalstamo susivienijimo veikloje jis tvirtino niekada nedalyvavęs, pinigų į bendrą kasą nemokėjęs ir jų pats nerinkęs.
Tačiau apie R. Zavecko vaidmenį gaujos vykdytuose nusikaltimuose ne kartą užsiminė kiti kaltinamieji ir liudytojai, tarp jų – ir valstybės saugomas Kauno kriminaliniame pasaulyje gerai žinomas Jonas Bielskis. Su šiuo veikėju teigė nieko bendro neturėjęs ir ryšių nepalaikęs.
R. Zaveckas kaltinamas 1994-ųjų rugpjūtį dalyvavęs autostradoje šalia Klaipėdos pagrobiant vilkiką, gabenusį kontrabandines cigaretes. Tuo metu kartu su Ž. Janiseliu ir jo žmona R. Zaveckas esą buvo Vengrijoje, ilsėjosi prie Balatono ežero ir netrukus rengėsi vykti į Vengrijoje vykusias Formulės-1 lenktynes. Tai neva galėtų paliudyti asmuo, iš kurio kelionei skolinosi automobilį.
R. Zaveckas neigė dalyvavęs susišaudyme, kurio metu mirtinai sužeistas Kauno verslininkas Sigitas Čiapas bei jo vairuotojas Vincas Varnas. Įvykio vietoje ekspertai rado numestą pirštinę, ant kurios aptikta parako pėdsakų ir R. Zavecko kūno kvapas. R. Zaveckas nepripažino, kad iš jo telefono tą dieną daug kartų skambinta kitiems kaltinamiesiems, telefonu tada neva naudojosi kitas asmuo. Apie S. Čiapo nužudymą jis sakė išgirdęs iš televizijos pranešimų.
Kaltinamasis neigė savo vaidmenį ir kituose bylos epizoduose.
Baigus kalbėti R. Zaveckui duoti parodymų pakviestas H. Daktaras. Tačiau jis atsisakė kalbėti, kol nebus apklausti visi bendrininkai, tarp jų ir Genutis Lekaunikas. Bet jo parodymų greičiausiai neteks išgirsti, nes šis asmuo gyvena ne Lietuvoje, kur tiksliai, nėra žinoma.
Gynėjų prašymus apklausti iš viso 25 liudytojus, kai kuriuos jau nebe pirmą kartą, teisėjų kolegija nusprendė tenkinti iš dalies. Atsisakyta nuotoliniu būdu apklausti H. Daktaro senelę, 90 metų jau sulaukusią Julija Daktarienę. Tokį sprendimą teisėjai motyvavo tuo, kad atvykti senolė negali, o taikyti išimtį ir apklausti nuotoliniu būdu neleidžia įstatymas.
Atmestas ir H. Daktaro advokato prašymas ekshumuoti A. Mučinsko palaikus bei pakartotinai atlikti DNR ekspertizę. „Byloje yra dvi specialistų išvados, vienoje iš jų parašyta, kad mirties metu asmens amžius buvo 46 metai, kai A. Mučinskui, kuris neva buvo nužudytas, tuo metu buvo 29-eri. Tas 17 metų skirtumas kelia klausimų, todėl mes prašome išsiaiškinti, kodėl yra neatitikimų tarp dviejų ekspertizių. Be to, vaizdo medžiagoje nematyti kelio, kuriuo važiuojama iki tos vietos, kur rastas kūnas“, - aiškino H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys.
Jo teigimu, yra žmonių, galinčių paliudyti, kad matė kitus nužudytuosius – Vladimirą Seneckį, pravarde Turistas, ir Rimantą Ganusauską-Mongolą gyvus. Neišsklaidytos abejonės ir dar dėl trijų nužudymų, kurie inkriminuojami Henytei. Esą jose jis negalėjęs dalyvauti, nes tuo metu sėdėjo kalėjime.
H. Daktarui iš viso inkriminuojama 20 nusikalstamų veikų, tarp kurių 6 nužudymai.
Teismo posėdžio išvakarėse prokurorai teisėjams perdavė visą šūsnį papildomos medžiagos, kuri gali padėti įrodyti, kad niekur nedirbę „daktarų“ grupuotės nariai praturtėjo būtent iš nusikalstamos veiklos. Dokumentus su atliktais mokestiniais patikrinimais pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Ar prijungti šią medžiagą prie bylos, teismas apsispręs iki kito posėdžio, kuris numatytas liepą. Dėl galimai neteisėtai įgyto turto teisme liudys ir H. Daktaro žmona Ramutė Daktarienė.