Kaltinimai byloje dėl sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 182 str. 2 d.), nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas didelės vertės svetimą turto pasisavinimo (BK 216 str. 1 d.), dokumento suklastojimo ir disponavimo juo (BK 300 str. 2 d.) pareikšti šešiems asmenims bei vienai Lietuvos bendrovei.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Generalinės prokuratūros prokuroro Ugniaus Vyčino, tyrimas buvo pradėtas dar 2007 m. gavus informacijos apie galimai grobstomas valstybės lėšas.
Tyrimo metu nustatyta, kad organizuotos grupės vadovas S. K. (anksčiau teistas 4 kartus) organizavo penkių realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių įsigijimą, kurias per statytinius asmenis pats ir valdė.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje, 2005-2007 metais Klaipėdos mieste, „padėdavo“ Lietuvoje veikiančioms įmonėms (daugiausia registruotoms ir veikiančioms Klaipėdoje) neteisėtai išvengti turtinės prievolės valstybės biudžetui, t. y. už tam tikrą mokestį pateikdavo suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagalba ir būdavo išvengiama mokesčių valstybei.
Organizuotos grupės nariai taip pat padėjo kitam šioje byloje kaltinamam asmeniui legalizuoti per 1223 tonas metalo laužo. Suklastotų dokumentų pagalba jie melagingai nurodė, kad metalo laužas gautas iš teisėtos veiklos. Vėliau jis buvo realizuotas Lietuvos bendrovėms
Baudžiamąją bylą sudaro 39 tomai dokumentų.
Pridėtinės vertės grobstymo tyrimai yra viena prioritetinių prokuratūros veiklos sričių.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų (daugiausia šios kategorijos ikiteisminių tyrimų atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai) ir prokuratūros atkaklaus darbo dėka yra pasiekti akivaizdūs rezultatai.
Iki 2009 m. buvo pastebimas nuolatinis tokių tyrimų skaičiaus augimas: 2005 m. buvo atliekami 124 tyrimai dėl PVM grobstymo, o 2009 m. – net 383. 2010 m. šių tyrimų skaičius žymiai sumažėjo, o 2011 m. Respublikos teritorijoje buvo tiriamos tik 175 PVM grobstymo bylos, t. y. 54 proc. mažiau nei 2009 m.