„Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas susipažįsta su baudžiamosios bylos medžiaga ir ruošiasi teismo posėdžiui“, - lrytas.lt sakė Vilniaus vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Zvolinskienė, sklaidydama gandus, kad Vilniaus vaiko teisių specialistai bandys ieškoti kitų priežasčių, kad tik jiems nereikėtų atstovauti mažametei šioje didelį visuomenės susidomėjimą sulaukusioje byloje.
Trečiadienį į teismo posėdį kviečiami šeši liudininkai – mergaitės mama L. Stankūnaitė, buvusi mažametės globėja Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, buto kurį nuomojosi L. Stankūnaitė savininkas Raimondas Šliumba, kartu su L. Stankūnaite tame pačiame bute gyvenusi Eugenija Bertašiūtė ir moters draugės Ernesta Bugarytė bei Raimonda Jusaitytė.
Apklausus liudininkus, planuojame pasitarti ir dėl papildomų kvietimų. Praėjusiame teismo posėdyje valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas paprašė į teismą iškviesti kelioliką papildomų liudininkų, tarp jų ir L. Stankūnaitės tėvus Tatjaną ir Stasį Stankūnus bei buvusius Garliavos aktyvistus Marių Kuprevičių ir Vitalijų Keršį.
Liudininkų, kuriuos norėtų išgirsti sąrašą yra sudarę ir A. Ūso artimieji bei jų advokatas Adomas Liutvinskas.
Lrytas.lt žiniomis trečiadienį arba kitame (birželio 11 d.)teismo posėdyje bus svarstomas ir dar vienos galimos liudininkės, neseniai vienoje televizijos laidoje „sensaciją“ pateikusios onkologės Laimos Bloznelytės dalyvavimas ir apklausa A. Ūso byloje.
L. Bloznelytė pareiškė, kad prieš porą metų jos privačioje klinikoje apsilankė keista šeimynėlė, dvi moterys, stambus vyras ir mergaitė, kurie pareikalavo vyrui nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, kuri „buvo didelė, ėjo maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokia 10 centimetrų“.
Vyras prie vaiko ir abiejų moterų lyg niekur nieko išsitraukė savo penį ir aiškino, kad ta vyndėmė būtinai turi būti panaikinta.
Onkologė televizijos žiūrovus tikino, kad šalinti pigmentinę dėmę ji atsisakė ir buvo apšaukta vyresnės moters. Ši moteris, anot L. Bloznelytės, norėjo, kad ji apžiūrėtų ir jos dukrą, tačiau tokiai apžiūrai pasipriešino pati mergaitė, kuri „pradėjo klykti ir draskytis“.
Anot L. Bloznelytės, ji neabejoja, kad pas ją buvo apsilankęs A. Ūsas, L. Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė su dukra. Tačiau tai ji esą supratusi vėliau, pamačiusi istorijos „herojus“ per televiziją.
Onkologės teigimu, ji net neužsirašiusi „paciento“ duomenų, jaunesnioji moteris (L. Stankūnaitė) pradėjo juos diktuoti, tačiau vyresnioji (V. Naruševičienė) liepė jai tylėti. L. Bloznelytė aiškina, kad labai gerai įsiminusi, kad ta, anot jos, keistoji šeima yra iš Garliavos. Tai jai esą pasakiusi L. Stankūnaitė.
„Negalėjau dirbti, išėjau į virtuvę pas šeimininkę“, - apie „svečių“ vizito pabaigą kalbėjo onkologė.
Nors po šios laidos ir taip įsiaudrinę Drąsiaus Kedžio šalininkai (su laidos vedėja priešaky) dar labiau pradėjo rėkti, kad A. Ūsas buvo pedofilas, o L. Stankūnaitė pardavinėjo jam savo dukrą ir dėjo pinigus į raudoną piniginę, todėl esą būtiną iškviesti L. Bloznelytę liudyti, specialistams šis onkologės pasakojimas kelia daug abejonių.
Nesutampa laikai (V. Naruševičienė onkologės nurodyto vizito metu jau buvo mirusi), kitos jau byloje nustatytos aplinkybės. Neaišku, kaip L. Bloznelytė galėjo vėliau atpažinti V. Naruševičienės dukrą, jei jos nuotraukų niekada nerodė jokia žiniasklaidos priemonė.
Neaišku ir kodėl su ta pačia žurnaliste dar 2011 m. sausio pradžioje apie vėžio problemas bendravusi onkologė pamiršo paminėti tokį sensacingą faktą apie raudonas dėmes ant A. Ūso „sysalo“, apie kurias kalba N. Venckienė, perpasakodama tariamai pačios mergaitės jai pasakytus žodžius.
Prokurorai ruošiasi L. Bloznelytės apklausai, po kurios turėtų paaiškėti, ar ji liudys teisme kaip svarbi liudininkė, ar keliaus į jį kaip teisiamoji byloje dėl šmeižto.