D. Adomėnas pirmus 10 metų privalės kalėti kalėjime, likusius -
pataisos namuose. 2011 m. Vilniaus apygardos teismas buvo jam
paskyręs 16 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau šį nuosprendį dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos
bausmės ir netinkamai kvalifikuotų dalies veikų Apeliacinis teismas
pakeitė.
D. Adomėnas buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. iš savanaudiškų
paskatų viename Lazdynų mikrorajono name nužudė du vyrus -
bendrovės vadovą ir jo namuose besisvečiavusį vyrą, pagrobė didelę
pinigų sumą, kitų brangių daiktų.
Po maždaug mėnesio jis kartu su kitu asmeniu, norėdamas
pasisavinti brangų laikrodį, užpuolė ir sužalojo nužudytojo
verslininko partnerį. Užkluptas pro šalį važiavusių ir užpultą vyrą
pabandžiusių apginti „Geležinio vilko“ karių, D. Adomėnas ėmė
šaudyti iš „Kalašnikov“ automato ir sužalojo tris karius bei pro
šalį važiavusio autobuso keleivį.
Po šio incidento D. Adomėnas dingo ir buvo surastas tik 2009 m.
Ukrainoje.
Apeliacinis teismas mano, kad pirmosios instancijos teisme D.
Adomėno šaudymas į „Geležinio vilko“ karius buvo nepagrįstai
kvalifikuotas kaip sveikatos sutrikdymas, ir perkvalifikavo šią
veiką į pasikėsinimą nužudyti.
Teismas konstatavo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių
matyti, jog D. Adomėnas, pamatęs, kad prie automobilio atbėga
kareiviai, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą ir bandydamas
pasišalinti iš įvykio vietos, pradėjo į juos šaudyti, akivaizdžiai
suvokdamas, kad kariai gali žūti.
Prokuroras prašė D. Adomėnui skirti 20 metų nelaisvės. Jo
gynėja prašė nuteistąjį dėl nužudymų išteisinti. Nuteistojo gynėjos
nuomone, byloje nėra jokių tiesioginių D. Adomėno sąsajų su
verslininko ir jo svečio nužudymais.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti
skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.