„Aš tikiuosi, šią žinutę gausite greitai. Negalėjau nieko perspėti apie savo kelionę, nes ji vyko ekspromtu. Lankiausi Anglijoje, Londone programos tikslais. Programa pavyko puikiai, bet mano kelionė nepasisekė. Praradau savo piniginę grįždamas į viešbutį, o joje buvo visos mano turėtos vertybės. Dabar mano pasas yra muitinėje, o viešbučio administracija laukia kada aš sumokėsiu už nakvynę.
Atsiprašau, jeigu jus sutrukdžiau, tačiau turiu tik kelis žmones, į kuriuos galiu kreiptis. Būčiau nepaprastai dėkingas, jeigu man paskolintumėte 1 tūkst. 880 JAV dolerių. Tuomet galėčiau atsiskaityti su viešbučiu ir saugiai grįžti namo. Būčiau nepaprastai dėkingas už bet kokią pagalbą, pažadu grąžinti visus pinigus, kai tik sugrįšiu. Prašau man pranešti, ar galiu tikėtis bet kokios pagalbos. Prašau tai padaryti kiek galima greičiau. Ačiū jums labai. Simonas“.
Štai tokio turinio laišką, išsiųstą iš Ch. Sugiharos namų naudojamo elektroninio pašto dėžutės trečiadienį gavo lrytas.lt žurnalistas bei visi žmonės, kuriuos pašto dėžutės savininkas buvo įtraukęs į adresatų sąrašą.
„Man viskas gerai, atostogauju Maljorkoje, niekas manęs neapvogė. Dabar keliauju autobusu ir nieko daugiau nedarau, kaip tik atsakinėju į telefono skambučius. Žmonės skambina vos ne iš viso pasaulio ir klausia kas man nutiko, teiraujasi ar viskas gerai“, - telefonu sakė vykdantysis Ch. Sugiharos namų direktorius S. Dovidavičius.
Kaunietis spėja, jog kompiuterių įsilaužėliai elektroninio pašto dėžutės slaptažodį sužinojo, kai jis naudojosi nemokamu bevieliu internetu.
„Pirmą kartą į kelionę pasiėmiau mažą nešiojamą kompiuterį, jungdamasis prie interneto nepagalvojau, jog elektroninio pašto dėžutės slaptažodis gali tapti įsilaužėlių bei sukčių grobiu“, - lrytas.lt pasakojo Ispanijoje atostogaujantis kaunietis.
Įsilaužę į Ch. Sugiharos namų elektroninio pašto dėžutę nusikaltėliai ne tik siuntinėjo klaidinančio turinio laiškus apie neva į bėdą patekusį vykdantįjį direktorių S. Dovidavičių, bet ir pakeitė slaptažodžius. Laimei, trečiadienį po pietų muziejaus darbuotojams pavyko juos atstatyti.
Nusikaltėliai į elektroninio pašto dėžutės ar socialinių tinklų profilius įsilaužia gana dažnai. Neretai veikia įsilaužėlių grupės, kurios turistų dažnai lankomose vietose prisijungia prie nemokamo bevielio interneto tinklo ir naudodamos specialias šnipinėjimo programas „žvejoja“ slaptažodžius. Prisijungę prie aukos pašto dėžutės ar socialinio tinklo profilio sukčiai visiems kontaktų sąraše esantiems žmonėms siunčia nerimą keliančias žinutes, vilioja pinigus.