Kaunietis Jonas Naudžius tikina, kad praėjusiais metais nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Tačiau jam priklausantis baltos spalvos automobilis „Peugeot“ buvo užfiksuotas Norvegijoje lekiantis mokamais keliais.
Greičio matuokliai įamžino, kaip vilniečiui Vladimirui P. priklausantis juodas automobilis „BMW 520“ pažeidė kelių eismo taisykles Kaune. Tačiau vyras tikina, kad tuo metu buvo sostinėje ir žiūrėjo filmą.
Neįprasta ir paini istorija nesibaigė – vilnietis gavo Didžiosios Britanijos bendrovės „Euro Parking Collection“ reikalavimą susimokėti už važiavimą mokamais Norvegijos keliais. Bet vyras teigia, kad skandinavų šalyje niekada nesilankė.
Kaune registruota bendrovė „Klasikinė tekstilė“ gavo tos pačios „Euro Parking Collection“ reikalavimą susimokėti už tokį patį pažeidimą. Tačiau verslininkai yra įsitikinę, kad automobilis niekada neriedėjo Norvegijos keliais.
Šių istorijų herojai bando įrodyti, kad jie yra ne kelių eismo taisyklių pažeidėjai, bet valstybinių numerių klastotojų aukos. Anot patyrusių policijos pareigūnų, kova bus labai sudėtinga.
Policija padėti negali
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas vyresnysis komisaras Dainius Šalomskas pripažino, kad norėdami įrodyti savo tiesą tie vairuotojai turi patys surinkti įrodymus: „Būna tokių atvejų, kad baudą gavę vairuotojai pasakoja, jog tuo metu jų automobilis buvo visai kitoje vietoje. Pavyzdžiui, pažeidimas padarytas viename mieste, o žmogus tikina buvęs kitame. Tokiu atveju mes beveik niekuo negalime padėti.
Labai sunku įrodyti, kad esi nekaltas, jeigu greičio matuokliai užfiksuota tos pačios markės automobilį, tokiu pačiu valstybiniu numeriu, panašios spalvos.
Būtina pateikti neginčijamų įrodymų, kad pažeidimą tariamai padaręs automobilis tuo metu buvo kitoje vietoje. Reiktų prisiminti ką tuo metu veikei, kur buvo automobilis. Reiktų nuotraukos ar filmuotos medžiagos, kuri patvirtintų, kad pažeidimo padarymo laiku automobilis buvo kitoje vietoje. Pabrėžiu – ne vairuotojas, bet automobilis.
Didžiuosiuose miestuose yra daug filmuojamų kelių, sankryžų, automobilių stovėjimo aikštelių. Tai padėtų rasti tiesą“.
Kitas patarimas - atidžiai peržiūrėti teisėsaugos turimą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas pažeidimas. „Peržiūrėję pažeidimų nuotraukas internete pamatėme, kad automobilis tikrai panašus į mūsiškį. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus galima suprasti, kad jie pagaminti skirtingais metais. Akivaizdžiai skiriasi kai kurios išorės detalės, spalva, valstybinio numerio lentelės“, - lrytas.lt pasakojo bendrovės „Klasikinė tekstilė“ administratorė Agnė Gargalevičiūtė.
Verslininkai tikisi, kad išoriniai automobilių skirtumai padės įrodyti savo tiesą.
Prie vairo – su kauke
Pasak pareigūno D. Šalomsko, numerius vagiantys sukčiai būna gerai pasirengę. Jie iš anksto žino, kad padarys kelių eismo pažeidimus, todėl bando išvengti atsakomybės. Pavyzdžiui, greičio mėgėjai susiranda išoriškai panašų automobilį, pasigamina tokį patį valstybinį numerį ir pažeidinėja kelių eismo taisykles.
Pasitaiko ir tokių atveju, kad automobilį pažymėjus svetimu valstybiniu numeriu bandoma pasislėpti nuo teisėsaugos.
„Esame užfiksavę tokių atvejų, kai kaukėti vyrai vairuoja automobilius vogtais valstybiniais numeriais“, - prisiminė pareigūnas D. Šalomskas.
Klastotės – dar retenybė
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas tikino, kad valstybinių numerių klastojimas kol kas nėra dažnas nusikaltimas: „Tikslios tokių nusikaltimų statistikos nevedame. Iš patirties galiu pasakyti, kad per metus įvykdoma iki 10 tokių nusikalstamų veikų“.
Už valstybinio numerio klastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pareigūnas D. Šalomskas nepamena, kad kada būtų pradėtas toks ikiteisminis tyrimas.
Praėjusiais metais Lietuvos kelių policijos tarnyba užfiksavo 207 atvejus, kai ant automobilio buvo pritvirtintas kitos transporto priemonės valstybinis numeris.
Daugiausia tokių pažeidimų padarė Lietuvoje viešintys užsieniečiai – 55 atvejai. Už tokį administracinės teisė pažeidimą skiriama bauda nuo 800 iki 1200 litų. Arba atimama teisė vairuoti automobilį nuo 6 iki 12 mėnesių.