Antradienį, teigia patyręs spaudimą liudyti prieš Seimo narį
Vitą Matuzą, prokurorų kaltinamą sukčiavimu, piktnaudžiavimu
tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys patvirtino,
kad A. Romanovskis suimtas tame pačiame tyrime, kuriame įtarimai
sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų
klastojimu pareikšti Seimo nariui Vitui Matuzui. Kuo konkrečiai
A. Romanovskis kaltinamas, prokuroras neatskleidė.
„Šito tikrai nekomentuosiu, kuo jis yra įtariamas“, - teigė
R. Vagrys.
Kratosi pateiktų kaltinimų
„Pareigūnai man pasiūlė rinktis - arba sėdžiu kalėjime dar
mėnesį, arba davęs parodymus, jog Seimo narys Matuzas paėmė
kyšį ir padarė kitus nusikaltimus tą pačią akimirką einu į
laisvę. Negaliu meluoti, tad pasirinkau grotas“, - dėstoma
A. Romanovskio ketvirtadienį per atstovą paskelbtame viešame
laiške.
„Esu kaltinamas veikdamas grupėje davęs šiam Seimo nariui
didelį kyšį“, - teigiama laiške, kurio kopiją gavo žurnalistai.
Kaltinimų laiške A. Romanovskis nepripažįsta.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius ketvirtadienį patvirtino, kad A. Romanovskis dviem paroms buvo
sulaikytas antradienį.
STT plačiau nekomentuoja, su kokiu ikiteisminiu tyrimu siejamas
A. Romanovskio, kuris taip pat yra Lietuvos draudikų asociacijos
direktorius, sulaikymas.
Teismo sprendimu 15 parų suimtas Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis vadinamas vienu garsiausių Lietuvos lobistų. Vien pats žodis „lobistas“ daugelį verčia suklusti. Dažnam tai asocijuojasi su kažkuo nelegalaus – korupcija, šantažu, kitaip tariant, bandymu neteisėtais būdais paveikti įstatymų leidėjus ir valdžios institucijas, kad šie priimtų tam tikrai interesų grupei naudingus sprendimus. Tai - tik iš dalies tiesa. Įstatymų leidėjus ir valdžios institucijas paveikti iš tiesų bandoma, tačiau lobisto veikimo būdai yra visiškai teisėti.
Tikrieji lobistai – tai ne kokie nors verslo įmonių agentai, kaip dažnai manoma, vaikščiojantys Seimo koridoriais su pinigų lagaminais ir bandantys papirkti Seimo narius. Dažnas už savo lobistinį darbą gauna oficialų atlyginimą, lobizmas yra reglamentuojamas įstatymais ir laikomas ne tik nežalingu, bet net ir naudingu demokratinei visuomenei reiškiniu. Jis padeda įstatymų leidėjams atkreipti dėmesį į konkrečias problemas ir geriau suprasti situaciją.
Lietuvoje – 31 lobistas
Šių žmonių veiklą Lietuvoje apibrėžia Lobistinės veiklos įstatymas, priimtas 2001m. sausio 1-ąją. Ši diena ir laikoma oficialia lobizmo įteisinimo Lietuvoje diena. Pagal įstatymą, „Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai“. Ši veikla skiriama užsakovo teisėtiems interesams įgyvendinti, nepažeidžiant asmens teisių ar visuomenės ir valstybės interesų.
Lobistų veiklą mūsų šalyje kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Lobistu vadinamas fizinis ar juridinis asmuo, įrašytas į šios institucijos registruojamą lobistų sąrašą. Jeigu veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaka teisės aktų leidybai, vykdo neužsiregistravęs asmuo arba nesant užsakovo, tokia veikla laikoma neteisėta lobistine veikla.
Šiuo metu Lietuvoje registruotas 31 lobistas. Kokiems teisės aktams kuris lobistas bandė padaryti įtaką, kiekvienas besidomintis pilietis gali susipažinti VTEK tinklalapyje.
Pelno nesiekiančių organizacijų (pvz., asociacijų, viešųjų įstaigų), specialistų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų, mokslininkų ir pedagogų veikla lobistine nelaikoma, net jeigu būna susijusi su teisės aktų kūrimu. Lobizmas taip pat nėra fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisės aktų bei visuomenės informavimo priemonių darbas.
Šiuolaikinis lobizmas – iš JAV
Terminas „lobizmas“ kilęs iš angliško žodžio „lobby“, reiškiančio koridorių arba kuluarą. Interesų grupių bandymų „koridoriuose“ paveikti įstatymų leidėjus buvo visais laikais nuo tada, kai buvo pradėti leisti įstatymai, tačiau lobizmas šiuolaikine prasme kildinamas iš XVIII a. pabaigos JAV. Pradžioje jis laikytas negatyviu reiškiniu, vėliau, XX a. pirmojoje pusėje, lobistų veiklą buvo pabandyta teisiškai sureguliuoti.
Ranker.com garsiausių pasaulio lobistų sąraše pirmąją vietą skyrė amerikiečiui Bennettui Johnstonui jaunesniajam, kuris ilgus metus (1972-1997) buvo Luizianos valstijos senatorius.
Lobizmas klesti ir ES institucijose – Briuselyje priskaičiuojama apie 15 tūkst. lobistų (konsultantų, teisininkų, asociacijų, korporacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų), kurie siekia paveikti ES įstatymų leidybą.
