Pasak Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, viešai platinami gandai apie grobiamus vaikus neturi jokio pagrindo, o tokią informaciją platinantys žmonės užsiima nusikalstama veika, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.
Informacija apie tariamai grobiamus vaikus buvo pasklidusi ir interneto komentaruose, ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Įtariama, kad juos platino Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės šalininkai.
Trečiadienį melaginga informacija apie tariamai grobiamus vaikus susidomėjo Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Jis nurodė S. Skverneliui išsiaiškinti, ar ši informacija turi pagrindą, o jei ne - surasti ir nubausti asmenis, bandančius kelti sumaištį valstybėje.
Policijos teigimu, nei vieno pranešimo apie grobiamos vaikus nebuvo užregistruota nei prie didžiųjų prekybos centrų, nei kitose viešose vietose. „Žmonių saugumas viešose vietose yra užtikrinamas“, - pabrėžia Lietuvos policijos vadovas.
Kad šie gandai melagingi, neabejoja ir A. Melianas. „Vertindamas mūsų policijos pareigūnų darbą, neabejojau, jog viešai skleidžiami gandai tėra noras nusikalstamu būdu visuomenėje kurstyti nesaugumo jausmą. Tačiau dar kartą patikrinta informacija leidžia daryti pamatuotas išvadas“, - cituojamas ministras Policijos departamento pranešime spaudai.
Vidaus reikalų ministro teigimu, būtent viešai paskleistos informacijos tyrimai yra padėję kaimyninių valstybių teisėsaugininkams sulaikyti agresyvius futbolo sirgalius, užkardyti kitus nusikaltimus.
„Tai, kas vyksta realiame pasaulyje pamažu keliasi ir į interneto erdvę. Ne išimtis - ir nusikaltimai. Norvegijos žudiko Breiviko byla parodė, kad jie ir įvyksta, kai teisėsaugą kuruojantys politikai į tai nereaguoja, - teigia ministras. - Todėl keista, kad Lietuvoje pasirodžius gandams, kurie kursto visuomenės nesaugumo jausmą, kai kurie politikai ir komentatoriai leido sau tai įvertinti nerimtai. Esu įsitikinęs, kad mano, kaip vidaus reikalų ministro, pareiga į tai reaguoti“.
S. Skvernelis teigia, kad policija dės visas pastangas, kad tokių gandų skleidėjai būtų surasti ir jiems būtų pritaikytos pačios griežčiausios įstatyme numatytos sankcijos.
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnis dėl žinomai melagingos informacijos skleidimo numato baudą, areštą arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.