Kūnas rastas. Tapatybė nustatyta. Akivaizdžių smurto žymių nepastebėta. Tokių įrašų užteko, kad policija baigtų tyrimą dėl mįslingai dingusių merginų. Nuo praėjusių metų pabaigos Kaune ir Vilniuje dingo net keturios studentės.
Kauniečių 22-ejų Gabijos Boguševičiūtės ir 20-metės Skirmantės Skirgailaitės kūnai aptikti Nemune, Vilniuje dingusios ukmergiškės 28 metų Kristinos Sabaliauskaitės palaikai aptikti Neryje.
Prieš savaitę iš Žaliųjų ežerų dugno ištraukta 19-metė vilnietė Goda Kilaitė.
Vietą nustatė greitai
Trečiadienį G. Kilaitę tėvai palaidojo Karveliškių kapinėse, iš teisėsaugos pareigūnų taip ir nesulaukę atsakymo, kokiomis aplinkybėmis nuskendo jų duktė.
Kelias dienas kūną tyrę ekspertai nei žuvusiosios šeimai, nei prokurorams dar nepateikė išvadų, ar mergina nebuvo nuskandinta.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra kol kas atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl jos dingimo aplinkybių ir dėl mirties priežasties.
Jeigu paaiškės, kad G. Kilaitės mirtis – nesmurtinė, bus nutrauktas tyrimas ir dėl jos dingimo.
Kol kas tyrėjai dar apklausia liudytojus, kurie G. Kilaitę galėjo matyti gegužės 23-iąją.
Pareigūnai išsiaiškino, kad tą vakarą Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto pirmakursė nuvažiavo į Žaliųjų Ežerų gatvę.
Netrukus buvo aišku, kad ji atsidūrė prie Žaliųjų ežerų.
Jau po poros dienų policijos pareigūnai Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų paprašė apieškoti ir Žaliuosius ežerus, ir netoli esantį Gulbino ežerą.
Netoli Žaliųjų ežerų pirmiausia buvo rasti merginos daiktai, o užpraeito penktadienio vakarą ištrauktas ir jos kūnas.
Dingo prieš egzaminus
Šiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Uldukis teigė, jog visos aplinkybės turėtų paaiškėti maždaug per mėnesį.
Kol kas pareigūnai neturi duomenų, kad prie G. Kilaitės dingimo būtų prisidėję kiti asmenys.
Jokių versijų kol kas neturi ir šią savaitę palaidotos G. Kilaitės tėvai.
„Laukiame informacijos iš policijos. Kol nieko nežinome, sunku ką nors svarstyti”, – praėjus dienai po dukters laidotuvių kalbėjo Ingrida Kilienė.
Į laidotuves susirinko gausus būrys G. Kilaitės bendramokslių ir bendraamžių.
„Ji buvo labai draugiška, todėl draugų jai tikrai netrūko”, – kalbėjo motina.
Vilnietė nebuvo pastebėjusi, kad pastaruoju metu dukterį būtų slėgę rūpesčiai ar bloga nuotaika.
Chemijos fakulteto pirmakursė dingo prieš pavasario sesiją. I.Kilienės žiniomis, duktė jai buvo gerai pasirengusi ir egzaminų nebijojo.
Rūpinosi švedų moksleiviais
Mokytis ir siekti savo tikslo likus mėnesiui iki mirties G. Kilaitė įkalbinėjo ir iš kitų šalių į Vilnių atvykusius moksleivius.
Balandžio mėnesį mergina savanoriškai padėjo rengti Vilniuje vykusią Europos šalių gamtos mokslų olimpiadą „EUSO 2012”. Lietuvė buvo atsakinga už Švedijos moksleivių grupę.
„Goda buvo viena darbščiausių ir patikimiausių šio renginio savanorių. Jei netikėtai ir greitai prireikdavo išspręsti kokią nors problemą, visada ją patikėdavome Godai”, – prisimena „EUSO 2012” direktorius Paulius Tamošiūnas.
Jis merginą prisimena visada besišypsančią.
„Renginio metu buvome pervargę ir, kai visi atrodydavome paniurę, ji visada vis tiek šypsojosi”, – pasakojo P. Tamošiūnas.
Gamtos mokslais besidominti G. Kilaitė su „EUSO 2012” organizatoriais pradėjo bendrauti dar prieš renginį, todėl kai iš būrio studentų reikėjo rinktis savanorius, jai konkurentų nebuvo.
Žavėjo sveikuolių idėjos
„Nepasakyčiau, kad ji buvo daug bendraujanti, bet atrodė labai nuoširdi ir darbšti”, – apie studentę kalbėjo P. Tamošiūnas.
Jis su G. Kilaite daugiau bendravo prieš olimpiadą – sutapo jų požiūris į gamtą ir sveiką maistą. G. Kilaitė buvo veganė ir rūpinosi gyvulinių produktų nevalgančiais olimpiados svečiais.
I.Kilienė teigė, kad duktė domėjosi sveika mityba, buvo šiuolaikiška, bet kukli.
Tai žinojo ir jos kurso draugai – universiteto interneto puslapyje bendramokslius kviesdami į G. Kilaitės laidotuves jie prašė Godai atminti nenešti didelių vainikų – geriausia pavienių gėlių.
Kūną aptiko po dviejų mėnesių
„Kiek dar Lietuvoje dings merginų? Kas bus kita? Netikiu, kad visos tos merginos – siekusios mokslų ir planavusios ateitį – ėmė ir nusižudė įšokdamos į vandenį.
Man neaišku ir keista, kad nė ant vienos jų kūno neaptikta jokių smurto žymių. Nejaugi visi galai – į vandenį?” – kalbėjo Ukmergėje gyvenanti 51 metų Regina Sabaliauskienė.
Birželio 24-ąją bus pusmetis, kai moteris palaidojo savo jaunėlę 28 metų dukterį Kristiną.
K. Sabaliauskaitė prapuolė Vilniaus senamiestyje 2011-ųjų spalio 16-osios naktį išėjusi iš klubo „Briusly”.
Tačiau į butą Rygos gatvėje, kuriame tuo metu buvo apsistojusi, ji negrįžo.
Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams K. Sabaliauskaitės kūnas buvo ištrauktas iš Neries netoli Vievio.
Ekspertai smurto žymių ant K. Sabaliauskaitės kūno neaptiko.
Netiki savižudybės versija
„Aš kategoriškai atmetu savižudybės versiją. Kristina to padaryti negalėjo – jai sekėsi, turėjo darbą Londone, studijavo Mykolo Romerio universiteto magistrantūroje.
Su dukterimi palaikėme labai artimus santykius, aš viską apie ją žinojau”, – sakė ukmergiškė.
Moteris mano, kad jos duktė ir kitos prieš ją ir po jos dingusios merginos tapo arba kokio nors maniako, arba organizuotos nusikalstamos gaujos aukomis.
Išskubėjo mokytis
R. Sabaliauskienė gerai prisimena paskutinę savo dukters viešnagę Lietuvoje.
Tąkart tėvų buto Ukmergėje duris mergina pravėrė spalio 7-ąją ir, čia pabuvusi kelias dienas, spalio 11-ąją išskubėjo į Vilnių ruoštis egzaminų sesijai.
Sostinėje mergina porai savaičių buvo apsistojusi savo geriausios draugės, kuri gyvena Londone, tetai priklausančiame bute. Jame kartu gyveno ir buto šeimininkė.
R. Sabaliauskienė su dukterimi per dieną paprastai viena kitai skambindavo ne po vieną kartą, tad kai sekmadienį, spalio 16-ąją, moteris, kaip įprasta, nesulaukė Kristinos skambučio, sunerimo.
Moteris pati bandė telefonu susisiekti su dukterimi, bet jos telefonas buvo išjungtas.
„Paskutinis mudviejų pokalbis įvyko šeštadienio vakarą, apie 21 valandą. Kristina sakė, jog siuvinėja, – tai buvo jos hobis. Apie jokį klubą, kad ten vakare eis, ji nekalbėjo”, – prisimena R. Sabaliauskienė.
Vietoj paguodos – įžeidimai
Ilgos K. Sabaliauskaitės paieškos buvo nesėkmingos. Maža to, viešai apie paslaptingą dukters dingimą paskelbusi jos motina sulaukė ne palaikymo, pagalbos ar užuojautos, o šmeižto ir pagiežos.
„Purvo buvo pripilta išties daug, nemaniau, kad žmonės tokie žiaurūs ir taip gali tyčiotis iš kito nelaimės.
Gailiuosi, kad dingus dukteriai taip pasitikėjau policija.
Reikėjo eiti ne į policiją, o samdyti privačius seklius. Manau, taip būtų buvę kur kas geriau, gal dar gyvą Kristiną būčiau radusi.
Samdyti detektyvai gauna pinigus ir dirba tau, nekalba su tavimi kaip su kokia šiukšle – o tai esu patyrusi iš mūsų policijos pareigūnų.
Kaip skaudu man, dukters netekties ir nežinios prislėgtai motinai, buvo girdėti, kai vienas policijos tyrėjas išrėžė: „Aš tau į Mėnulį nenuskrisiu”, o kitas: „Aš tau vasaros nesugrąžinsiu”, – braukdama ašaras pasakojo R. Sabaliauskienė.
Moteris kasdien namie uždega žvakutę ir meldžia Dievo, kad būtų nubausti jos dukters skriaudikai.
Besišypsanti gražuolė Kristina į visus žvelgia iš didelės juodu kaspinu perrištos nuotraukos, kurią svetainėje ant sekcijos saugo nutūpusios baltų angelų statulėlės.
Laidojo dukters likimo draugę
„Kasdien mąstau, ar Skirmantė iš tikrųjų pati pasitraukė iš gyvenimo?
Labai keista, kad ne tik ji, bet ir kitos paslaptingai dingstančios jaunos, gražios merginos po kurio laiko aptinkamos vandenyje”, – Kaune studijavusios dvidešimtmetės S. Skirgailaitės motina Daiva Skirgailienė praėjus daugiau nei metams po tragedijos netiki savižudybės versija.
Tauragiškė D. Skirgailienė su artimaisiais birželio pradžioje dalyvavo Skirmantės liūdno likimo draugės 22 metų kaunietės Gabijos Boguševičiūtės laidotuvėse, vykusiose Garliavoje.
Abejonių draskomos šeimos svarstė, kas galėjo nulemti tragišką merginų likimą.
„Jei Gabija pasiryžo pasitraukti iš gyvenimo, kodėl ji paliko raštelį mamai, kad grįš po keturių valandų?” – stebėjosi G. Boguševičiūtės vyresnysis brolis Arminas Boguševičius.
Skenduolių organai neišimti
2011 metų sausio 13-ąją mįslingai iš namų Šilainių rajone prapuolusi Vytauto Didžiojo universiteto trečiakursė G. Boguševičiūtė buvo aptikta šiemet gegužės 5 dieną Nemune ties Graužėnų kaimu (Jurbarko r.), 55 kilometrai nuo savo buto.
2011 metų sausio 29-osios naktį senamiestyje iš naktinio klubo „Dejavu” išėjusią ir netoli nuo jo dingusią A. V. Graičiūno aukštosios mokyklos vadybos specialybės antrakursę S.Skirgailaitę Nemunas grąžino po trijų mėnesių.
Jos kūnas aptiktas prie Pyplių kaimo (Kauno r.), kurį nuo dingimo vietos skiria 7 kilometrai.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad prieš Skirmantę nebuvo smurtauta – ji prigėrė vandenyje.
Išvadų dėl Gabijos mirties priežasties dar laukiama – teisėsaugą jos turėtų pasiekti po mėnesio.
Visuomenėje plinta kalbos, kad gauja nusikaltėlių grobia jaunas merginas siekdama jų inkstus ar kitus organus parduoti šešėlinėje rinkoje.
Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vitoldo Guliavičiaus, nėra duomenų, kad iš G. Boguševičiūtės ir S. Skirgailaitės kūnų būtų išimti organai: „Apie nusikaltimą galima kalbėti tada, kai yra konkretūs faktai, o ne vadovaujantis tik prielaidomis.”
Dingo vairuotojo pažymėjimas
„Negalima tvirtinti, kad duktė nusižudė. Ji galėjo netyčia paslysti ir įkristi į upę.
Vandenyje ji galėjo atsidurti ir pastūmus užpuolikui.
Ekspertizės išvados viso to nepaneigia, nes stumtelėjus smurto žymių nebūtų matyti”, – D. Skirgailienės neapleidžia mintis, kad Skirmantė ir kitos merginos galėjo tapti atsargiai veikiančio žudiko maniako arba organizuotos gaujos aukomis.
Prieš nelaimę S. Skirgailaitė pasigedo vairuotojo pažymėjimo, kurį visada laikė savo piniginėje. Joje buvo banko kortelės, įvairūs dokumentai, bet vairuotojo pažymėjimo nebuvo.
Motina įtaria, kad šį dokumentą pagrobė arba surado ir juo pasinaudojo nusikalstamo pasaulio veikėjai.
Liūdesys nebuvo prislėgęs
Skirmantė prapuolė grįždama namo iš naktinio klubo „Dejavu”, esančio Rotušės aikštėje.
Keli metrai nuo šio klubo ją paskutinį kartą užfiksavo Kurpių gatvėje esančio Viskio baro kameros. Šioje gatvėje Skirmantė nuomojosi butą.
Klubo vakarėlyje buvusios Skirmantės draugės tvirtina nemačiusios, kur prie namų ji pasuko, nes tamsoje ėjo šiek tiek nuo jos atsilikusios. Netrukus merginos jos pasigedo, ėmė ieškoti, bet S. Skirgailaitės niekur nepavyko rasti.
Linksma ir bendrauti mėgusi Skirmantė paskutinėmis gyvenimo dienomis visiškai neatrodė prislėgta, džiaugsmingai dalijosi planais apie būsimą kelionę į Angliją.
Skolų studentė neturėjo, jos nekamavo nelaiminga meilė ar bėdos dėl mokslų.
Kai dingimo išvakarėse motina perspėjo Skirmantę, kad ji prisimintų, kas atsitiko Gabijai, ir viena nevaikščiotų gatvėmis, mergina susirūpinusi ištarė: „Žinau. Būsiu atsargi.”
Nuskendo ar paskandinta?
Plaučių tyrimą šiuo metu atliekantys ekspertai aiškinasi, ar mergina nebuvo tyčia paskandinta arba nužudyta sausumoje ir tik paskui įmesta į vandenį.
Bendras palaikų tyrimas parodys, ar Gabijai prieš mirtį nebuvo suduota smūgių.
Ieškoma net pačių menkiausių kaulų įskilimų ir kitokių požymių, kurie gali patvirtinti smurtinę mirtį.
Išeidama maždaug 19 valandą G. Boguševičiūtė savo motinai paliko raštelį: „Nesijaudink, grįšiu 23 valandą.”
Su tėvais ir broliu Arminu Baltijos gatvės daugiabutyje gyvenusi Gabija namus paliko, kai motina trumpam buvo užsukusi į netoliese esančią parduotuvę.
Mergina tą vakarą buvo panirusi į mokslus – išlaikiusi vieną egzaminą, ruošėsi kitam.
Nei draugai, nei šeimos nariai jos veide nepastebėjo jokio liūdesio šešėlio.
Linksmai kalbėjo su drauge
Paskutinę dieną su Gabija susitikusi kurso draugė atkreipė dėmesį į jos gerą nuotaiką – abi juokavo, aptarė bendrus planus.
„Padėti tašką seserį galėjo priversti tik itin didelis sukrėtimas, kurį mes, manau, būtume pastebėję. Bet neatrodė, kad pastaruoju metu seseriai būtų buvę sunku, kas nors kamuotų. Gabija atviriausia buvo su mama, papasakodavo jai apie savo rūpesčius”, – prisimena A. Boguševičius.
G.Boguševičiūtė namuose paliko visus daiktus, net savo telefoną.
Mokėsi atsargumo
„Negalima pasitikėti žmonėmis tol, kol apie juos neišsiaiškinsi daugiau, nei tau atrodo, kad reikia”, – tokį priesaką sau buvo parašiusi Gabija.
Merginos artimieji įsitikinę, kad jeigu ji išėjo su kuo nors susitikti, tuo žmogumi turėjo visiškai pasikliauti. Tiesa, virtualioje erdvėje ji nebuvo atsargi – dažnai užmegzdavo ryšius su vyrais iš užsienio ir Lietuvos.
Prieš dingimą G. Boguševičiūtė ėmė vaikščioti į pasimatymus su 24 metų kauniečiu Edvardu K., su kuriuo susipažino interneto svetainėje.
Nestandartinius baldus gaminantis vaikinas tvirtino susitikęs su Gabija vos kelis kartus, o paskutines tris savaites iki dingimo esą išvis jos nematė.
Poros santykiai vėso, bet neatrodė, kad G. Boguševičiūtę tai būtų smarkiai prislėgę.
Policija Edvardą K. apklausė, bet jokių įkalčių prieš jį neaptiko.
Išėjusi iš namų Gabija savo „Volkswagen Golf” paliko prie namų, tačiau pas ją galėjo atvažiuoti Edvardas K., turintis automobilį.
Turėjo virtualų draugą
Pareigūnai nenustatė ir 22 metų jurbarkiškio, vardu Ramūnas, kaltės. Netoli Jurbarko buvo aptiktas negyvos G. Boguševičiūtės kūnas.
Ramūnas socialiniame tinkle „Facebook” buvo įsiregistravęs kaip G. Boguševičiūtės ir S. Skirgailaitės draugas.
Vaikinas iškart prapuolė iš jų draugų rato, kai buvo paskelbta apie merginų dingimą.
Šis jaunuolis mikroautobusu vežioja žmones į Vokietiją.
Lietuvoje siaučia naujas maniakas?
Skenduolės merginos – naujo maniako aukos ar sutapimas, kad visų kūnai buvo aptikti po vandeniu?
Apie dingusius žmones „Lietuvos ryto” korespondentė Audronė Urbonaitė kalbėjosi su Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktore Natalija Kurčinskaja.
– Visuomenei daug nerimo sukėlė kelios viena po kitos iš namų išėjusios ir dingusios merginos. Keturių jų kūnai vėliau buvo rasti vandenyje. Naujausia auka – vilnietė Goda Kilaitė. Kaip vertinate šią situaciją?
– Nenustebčiau, jei po kurio laiko paaiškėtų, kad Lietuvoje siautėja dar vienas Jonaitis (pakelių maniaku pramintas merginų žagintojas ir žudikas Kazys Jonaitis. – Red.). Iškrypėlių maniakų pasitaiko visais laikais ir visose šalyse – ne tik Lietuvoje.
– Kodėl darote tokią išvadą?
– Mane stebina, kad ant visų keturių žuvusių merginų kūno nebuvo rasta smurto žymių. Sunku pasakyti, ar nepakankamai atidžiai dirbo policijos ekspertai, ar tai to paties nusikaltėlio braižas.
Bet žmonės turi būti atidesni, kai vyksta tokie dalykai, ir pranešti policijai, jeigu aplinkinių elgesys jiems pasirodo įtartinas.
– Ar jūsų vadovaujamas centras kaip nors prisidėjo prie dingusių merginų paieškos?
– Mūsų centras stengėsi suteikti pagalbą šeimai, kai dingo studentė G. Kilaitė. Jau buvome susitarę su labai populiaria Rusijos televizijos laida „Ždi menia” („Lauk manęs”), kad jos rengėjai paskelbs apie lietuvės dingimą.
Tokiais atvejais kreipiamės ir į Europos šalių nevyriausybines organizacijas, ir savo tinklais išplatiname informaciją apie ieškomą asmenį.
– Ar į jus kreipėsi šiaulietės Romenos Janavičiūtės, kuri prieš metus su vaikais ir vyru iš Bangladešo išvyko į Olandiją ir dingo, artimieji?
– Ne, nesikreipė. Tokiais atvejais nedera laukti vienų metų. Kartais lemia net valandos, ypač jei dingsta vaikai. Anksčiau policija imdavo ieškoti dingusių žmonių tik po trijų parų.
Dabar įstatymai yra pasikeitę. Artimieji turi teisę reikalauti, kad būtų pradėta ieškoti tuojau pat, kai tik kreipiamasi.
– Kiek žmonių dėl dingusių artimųjų į centrą kreipėsi šiemet?
– Sulaukėme 144 skambučių per pusę metų. 51 skambinęs žmogus norėjo pasitarti dėl siūlomo darbo užsienyje, ypač dėl modelio darbo jaunoms merginoms. Kiti kreipėsi dėl namo negrįžtančių artimųjų.
Pernai dingo 2502 žmonės, iš jų 1150 – nepilnamečiai. Nutraukta 1079 nepilnamečių paieška, bet devynių vaikų ieškoma jau ilgą laiką.
– Kokio amžiaus žmonių dingsta daugiausia?
– Didžiausia dalis yra dingusių vaikų. Ne visi iš jų prapuola iš tikrųjų. Tačiau net jei vaikas pabėga iš namų dešimtą kartą, jo pradėti ieškoti reikia akimirksniu, nes kiekvienas kartas gali būti paskutinis.
Pasitaiko atvejų, kai jauni žmonės ne pradingsta, o tiesiog pasislepia nuo tėvų ir nenori pranešti, kur jie yra. Jeigu jie pilnamečiai ir gyvena užsienyje, tokiu atveju juos suradus artimiesiems pranešama, kad jie gyvi ir sveiki, bet nenurodoma buvimo vieta.
Taip pat turi teisę atsisakyti pranešti apie buvimo vietą užsienyje kalinimo vietoje atsidūrę žmonės, kurie nenori, kad apie tai sužinotų jų šeimos.
– Kiek Lietuvos vaikų yra pradingę?
– Statistika skirtinga. Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, nerandama 3318 vaikų.
Tačiau savivaldybės pateikė informaciją, kad trūksta 2777 vaikų. Arba skaičiuojama ne pagal tą pačią metodiką, arba niekas neįstengia pateikti tikslių skaičių.
Kreipėmės į Seimo narius, įvairius komitetus, Prezidentūrą prašydami, kad šių vaikų būtų ieškoma. Policija paieškos negali pradėti, kol nėra tėvų arba įgaliotų asmenų pareiškimo. Pažadėta, kad šio reikalo imsis prokuratūra.
– Šiomis dienomis internete platinamas pranešimas, kad žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, prie prekybos centro „Akropolis”, dingsta vaikai. Net rašoma apie organizuotas gaujas, kurios galimai grobia vaikus.
– Tokios informacijos neturiu. Tačiau aišku viena – žmonės turi įspėti vaikus, jei mato, kad juos viešosiose vietose šnekina nepažįstami suaugusieji.
Geriau iškviesti policiją ir apsirikti nei vėliau sužinoti, kad matei nusikaltimo pradžią, bet neužkirtai tam kelio.
– Kuo konkrečiai jūsų centras galėtų padėti, kai žmogus prapuola?
– Nuo spalio mėnesio ims veikti speciali tarptautinė vaikų linija. Paskambinę numeriu 11 60 00 artimieji galės pranešti apie dingusius vaikus ir jų bus ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse.