Tai BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros
Viešųjų ryšių skyrius. Tačiau jokios išsamesnės informacijos
apie įtariamąjį prokuratūra nepateikė.
Birželio 17-osios naktį ant Vilniaus Rasų kapinėse palaidotos
J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo antkapio buvo nupiešti
Gediminaičių stulpai. Taip pat išpaišyta ir šv. Jono Bosko
bažnyčia, kurioje pamaldos laikomos ir lenkų kalba. Birželio
22-osios naktį ant šios bažnyčios vėl nupiešti Gediminaičių
stulpai.
Praėjusią savaitę Vilniaus policija pranešė sulaikiusi
bažnyčią galėjusį išpaišyti 44 metų vilnietį. Šeštadienį
dienraštis „Vilniaus diena“ paskelbė, kad teisėsaugos dėmesį
tiriant J. Pilsudskio kapo išniekinimą patraukė vienoje Rasų
kapinių koplyčių gyvenęs narkomanas Vitalijus Celikas.
„J. Pilsudskio antkapio globėju ir Rasų kapinių gidu dėjęsis
vyras priverstas slapstytis nuo policijos, nes yra įtariamas
birželio 17 dieną, sekmadienį dažais nupaišęs Gediminaičių
stulpus ant savo „globojamo“ kapo“, - rašė „Vilniaus diena“.
Policija kapinių gyventoją kartą jau apklausė, tačiau gavęs
šaukimą dar kartą atvykti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos
komisariatą pakartotinai apklausai, V.Celikas jame nepasirodė.
Dėl J.Pilsudskio kapo išpaišymo pradėtas ikiteisminis tyrimas
pagal Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 1 dalį, numatančią
atsakomybę už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos
išniekinimą.
Griežčiausia bausmė už šį nusikaltimą - laisvės atėmimas
iki vienerių metų.
Lenkijoje J.Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant
nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jo
atminimas yra kontroversiškas dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga.