Generalinė prokuratūra nurodė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą ir apklausti L. Bloznelytę, kadangi A. Ūso byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas nori medikę kviesti liudyti teisme. Jei būtų nustatyta, kad liudininkė meluoja, teismas atskirąja nutartimi ją nubaustų už melagingų parodymų davimą.
Už melagingą liudijimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Toks Generalinės prokuratūros sprendimas netenkina Laimutės Stankūnaitės, jos tėvų Tatjanos ir Stasio Stankūnų, A. Ūso našlės Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės ir žuvusio verslininko tėvų Aldonos ir Aleksandro Ūsų, kurie Generalinės pokuratūros prašė L. Bloznelytę patraukti baudžiamojon atsakomybėm dėl gyvų ir mirusių žmonių šmeižimo.
„Gerai, kad tyrimas pradėtas, bet mes prašėme visai ne to, mes norime, kad ji būtų nubausta už mirusių ir gyvų žmonių apšmeižimą, todėl skųsime prokuratūros nutarimą aukštesniam prokurorui“, - lrytas.lt sakė L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas.
Anot jo, Generalinė prokuratūra savo nutarime, kuriuo pavesta išsiaiškinti, ar L. Bloznelytė nemelavo, bylą jai prašantiems iškelti pareiškėjams patarė dėl šmeižto kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
„Buvo apšmeižti ne tik suaugusieji, bet ir vaikas, be to byla yra sulaukusi didelio atgarsio visuomenėje, todėl prašysime, kad tyrimą pradėtų prokuratūra gindama apšmeižto vaiko interesus. Inicijuoti tyrimą dėl melagingų parodymų davimo jie gali ir taip“, - kalbėjo G. Černiauskas. Jo klientai prokuratūros prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – 313 straipsnio 2 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį – dėl mirusiųjų A. Ūso ir Violetos Naruševičienės tyčinio šmeižto bei Laimutės Stankūnaitės ir V. Naruševičienės dukters apšmeižimo.
Už pirmąjį nusikaltimą baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą, antrojo sankcija griežtesnė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Taip pat prokuratūros prašoma surasti šio šmeižto organizatorius, kurstytojus, bendrininkus ir patraukti juos baudžmaojon atsakomybėn. Taip pat prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą laidos kūrėjų atžvilgiu, kurie viešai paskleidė šmeižtą net nepabandę patikrinti, ar L. Bloznelytė nemeluoja.
„Televizijos laida jos liudijimą pateikė kaip neginčytiną įrodymą, tačiau niekas net nebandė susisiekti su kita puse. Jei intymioje žmogaus vietoje yra kažkokios įgimtos dėmes, visų pirma, apie jas turėtų žinoti mama, kuri vaiką augino, tėvas, žmonos. Su viena A. Ūsas gyveno 12 metų, su kita – trejus. Nė vienas jų jokių dėmių niekada nematė, nėra ir jokio rando, jei dėmę būtų bandyta pašalinti“, - anksčiau lrytas.lt yra sakęs G. Černiauskas.
Apie jokias dėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A. Ūso mirties 2010 m. birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos, nors pati L. Bloznelytė televizijos laidoje sakė, kad tokio dydžio vyndėmės, kokią, anot jos, turėjo A. Ūsas, negalima panaikinti nepaliekant randų.
Kaip televizijos laidoje teigė L. Bloznelytė, netradicinė šeima, dvi moterys, stambus vyras ir mergaitė jos privačioje klinikoje apsilankė prieš porą metų.
Kompanija pareikalavo vyrui nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, kuri „buvo didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.
Anot jos, vyras prie vaiko ir abiejų moterų lyg niekur nieko išsitraukė savo penį ir aiškino, kad ta vyndėmė būtinai turi būti panaikinta.
Onkologė televizijos žiūrovus tikino, kad šalinti pigmentinę dėmę ji atsisakė ir buvo apšaukta vyresnės moters. Ši moteris, anot L. Bloznelytės, norėjo, kad ji apžiūrėtų ir jos dukrą, tačiau tokiai apžiūrai pasipriešino pati mergaitė, kuri „pradėjo klykti ir draskytis“.
L. Bloznelytė teigė neabejojanti, kad pas ją buvo apsilankęs A. Ūsas, L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė su dukra. Tačiau tai ji esą supratusi vėliau, pamačiusi istorijos herojus per televiziją.
Pasak onkologės, ji net neužsirašė „paciento“ duomenų. Esą jaunesnioji moteris (L. Stankūnaitė) pradėjo juos diktuoti, tačiau vyresnioji (V. Naruševičienė) liepė jai tylėti. L. Bloznelytė aiškina, kad labai gerai įsiminusi, kad ta, anot jos, keistoji šeima yra iš Garliavos. Tai jai kelis kartus pakartojo L. Stankūnaitė.
„Negalėjau dirbti, išėjau į virtuvę pas šeimininkę“, - apie šio vizito pabaigą kalbėjo onkologė.
Nors po šios laidos ir taip įsiaudrinę Drąsiaus Kedžio šalininkai su laidos vedėja priešaky dar labiau pradėjo rėkti, kad A. Ūsas buvo pedofilas, o L. Stankūnaitė pardavinėjo jam savo dukrą ir dėjo pinigus į raudoną piniginę, todėl būtina iškviesti L. Bloznelytę liudyti į Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teismą, šis onkologės pasakojimas kelia daug abejonių.
L. Bloznelytė tai pačiai žurnalistei apie vėžio problemas pasakojo 2011 m. sausio pradžioje, tačiau kažkodėl pamiršo paminėti tokį „sensacingą“ faktą apie raudonas dėmes ant A. Ūso „sysalo“, apie kurias kalba bedarbe tapusi Neringa Venckienė, perpasakodama tariamai pačios mergaitės jai pasakytus žodžius.
„Jos pasakojime daug logikos klaidų“, - lrytas.lt sakė G. Černiauskas.
