Už vieną apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus padarytus
nusikaltimus eksprokurorui skirta 19 tūkst. 500 litų bauda.
Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos
apeliaciniam teismui.
A. Laurikėnas žurnalistams sakė galvosiąs, ar skųsti jam
nepalankų teismo verdiktą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad anksčiau ne kartą tarnyboje
skatinto ir prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu Sausio 13-osios
atminimo medaliu apdovanoto, nė karto net administracine tvarka
nebausto pareigūno nusikaltimai buvo atsitiktinio pobūdžio. Be to,
A. Laurikėnas teisme prisipažino kaltas ir gailėjosi.
Generalinės prokuratūros teigimu, per tyrimą nenustatyta, kad
A. Laurikėnas iš šių nusikalstamų veikų turėjo turtinės naudos.
Tai neigė ir pats buvęs pareigūnas.
Nuosprendyje teigiama, kad dėl A. Laurikėno veiksmų buvo
pažemintas prokuroro vardas, o valstybė patyrė neturtinės žalos.
Generalinė prokuratūra A. Laurikėną kaltino, kad jis savo
žinioje šešerius metus laikė prekybos žmonėmis bylą, joje buvo
surinkta įtariamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau
byla teismo taip ir nepasiekė. Teismo nuosprendyje rašoma, kad dviem
moterims suėjo patraukimo baudžiamojo atsakomybėn terminas, todėl
jų veiksmų teisėsauga jau negalės vertinti.
Ikiteisminį tyrimą generalinis prokuroras pradėjo 2011 metų
rugsėjo mėnesį, paaiškėjus apie A. Laurikėno vilkintą bylą,
siejamą su prekyba žmonėmis. Dėl šio fakto Generalinėje
prokuratūroje buvo atliktastarnybinis patikrinimas.
Liudytojais teisme nagrinėjant bylą apklausti Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis, Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos
valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus
viršininkas Vladimiras Jankoitas bei Kriminalinės policijos biuro
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininkas
Arūnas Girdauskas.
A.Girdausko teisėjai teiravosi, ar jiems nekilo įtarimų, kad
psichiatrinė kaltinamojo ekspertizė vyksta nuo 2005 iki 2011 metų.
„Kilo“, - pripažino liudytojas, tačiau jis teigė, kad
A.Laurikėnas buvo atlikęs kelias dešimtis sudėtingų bylų tyrimų
ir nebuvo pagrindo juo nepasitikėti, pareigūnai nebuvo gavę
neigiamų signalų apie šio prokuroro veiklą. Tačiau dėl bylos
eigos policija siųsdavo A.Laurikėnui užklausas.
„Žmogaus neužmušiau ir kyšio nepaėmiau“, - teigė
A.Laurikėnas. Jis tikino esąs ramus prieš savo sąžinę.
Atlikus tarnybinį patikrinimą Generalinėje prokuratūroje
nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens
prostitucijos bei nusikalstamo susivienijimo buvo pradėtas 2004 metų
pavasarį. Jam vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras
A.Laurikėnas.
Iki 2005 metų pavasario buvo atliekami procesiniai veiksmai,
įtarimai pateikti vienuolikai asmenų. Generalinė prokuratūra
teigia, kad buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių
galimą įtariamųjų kaltę, tačiau per daugiau kaip šešerius
metus byla neperduota nagrinėti teismui.
Duodamas parodymus teismui A.Laurikėnas pasakojo, kad šią bylą
perėmė iš kolegos Aleksandro Kazakovo. Tyrimas vykdytas kartu su
Lietuvos kriminalinės policijos biuru.
„Iš pradžių buvo duomenų, kad jų užtenka, galima surašyti
kaltinamąjį aktą. Paprašiau tyrėjo perduoti bylą man kaltinamojo
akto surašymui. Tai buvo byla dėl prekybos žmonėmis, buvo daug
įtariamųjų, tarp jų S.J. Tuo metu palaikiau kaltinimą kitoje
byloje, kurioje kaltinamajam S.J. advokato prašymu buvo paskirta
psichiatrinė ekspertizė. Todėl logiška buvo manyti, kad nebūtų
daroma dviejų vienodų ekspertizių. Aš galėjau apsimesti, kad
nežinau apie ją, atiduoti bylą, kokia yra“, - pasakojo A.
Laurikėnas.
Duomenis apie atliekamą psichiatrinę ekspertizę A.Laurikėnas
pateikė policijos tyrėjams. Remiantis šiais duomenimis, buvo
pildomos specialios statistinės kortelės.
Teismas nuosprendžiu A.Laurikėną išteisino dėl statistinių
kortelių duomenų klastojimo, nes šios kortelės yra sunaikintos ir
dabar neįmanoma patikrinti, kas jas suklastojo.
A.Laurikėnas teisme kaltas prisipažino iš dalies.
„Atidėliojau, rankos nepriėjo iki bylos, aš jos pamiršęs
nebuvau. Sakydavau - jau pirmadienį tvarkau, siunčiu. Paskui bijojau
to, kas dabar įvyko“, - duodamas parodymus sakė eksprokuroras.
Tuo metu bylą nagrinėjantys teisėjai negalėjo patikėti, kad
prokuroras penkerius metus kiekvieną dieną galvojo apie vieną ir
tą pačią bylą ir nieko nedarė.
Jis pripažino, kad tai vienintelė byla, kurios neperdavė
teismui ir nepriėmė jokio sprendimo. Teismui jis negalėjo aiškiai
pasakyti savo poelgio motyvų.
Pasak A.Laurikėno, byloje buvo daug kaltinamųjų, nusikaltimai
buvo padaryti senokai. Pamatęs, kad sueina patraukimo baudžiamojon
atsakomybėn terminas, jis esą išsigando.
A.Laurikėnas tarnybą prokuratūroje pradėjo 1994 metų
pavasarį, per visą darbo laikotarpį buvo charakterizuojamas
teigiamai.
Paaiškėjus bylos vilkinimo faktui, A.Laurikėnas pateikė
prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. Generalinis prokuroras,
įvertinęs komisijos išvadas, prašymo netenkino ir skyrė
tarnybinę nuobaudą - atleido A.Laurikėną sulaužius prokuroro
priesaiką ir pažeminus prokuroro vardą.
39 metų eksprokuroras dabar dirba privačioje bendrovėje
Vilniuje Teisės skyriaus vadovu.