Dingo ir įvairūs šeimos turto, draudimo ir medicininiai dokumentai.
T. Židonienė policijai teigė, kad į namą įsilaužė ir neįgalų tėvą išsivežė jo sūnus iš pirmosios santuokos.
P. Židonio pavardė girdėta daugeliui panevėžiečių. Kadaise P. Židonis buvo Panevėžio naftos bazės generalinis direktorius. Ilgametis klestinčios įmonės vadovas joje dirbo iki pat šios uždarymo.
Prieš 25 metus nuskambėjo ir šio anuomet įtakingo vyro skyrybų istorija ir naujomis vedybomis pasibaigęs tarnybinis romanas. Įsimylėjęs 22 metais jaunesnę gražuolę, jis paliko žmoną ir paauglius sūnų bei dukrą. Tėvo santykiai su vaikais nebuvo nutrūkę, jie nuolat bendravo.
Matyt, meilė ir turtai - pagrindinės šio incidento priežastys.
Mano, kad vaikams nepatiko tėvo testamentas
Tuojau pat po sutuoktinio pagrobimo į pareigūnus kreipusis jo žmona tvirtino, kad policijos ekipažo sulaukė tik po kelių valandų. Susitikusi su „Panevėžio ryto“ žurnalistais, moteris teigė, kad pareigūnai dirbo lėtai ir atmestinai, neorganizavo jokių pagrobto ligonio paieškų.
Kai policija jau buvo įvykio vietoje, į namų telefoną paskambino dingusiojo sūnus Andrius Židonis. Pareigūnei pakėlus ragelį, vyras paaiškino, kad tėvas šiuo metu yra vežamas į Vokietiją gydyti.
„Sunkiai judantis ir savarankiškai nevaikštantis Petras lovoje gulėjo vienais apatiniais, nebuvau jam net sauskelnių uždėjusi, nes išvažiavau iš namų neilgam. Palikau jį žiūrintį televizorių. Jį tiesiog pagrobė, išsivežė be kelnių, tokį, koks lovoje gulėjo. Jam paskutinė sunkios ligos stadija, kas dvi valandas reikia vaistus girdyti, kitaip sustings raumenys. Jei jo neprižiūrės tinkamai, Petras pavirs daržove“, – be perstojo verkdama pasakojo T. Židonienė.
Moteris teigė žinanti ir vyro pagrobimo priežastį. Prieš 2 mėnesius P. Židonis parašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai, antrajai žmonai.
Apie testamentą vyras pasakė savo vaikams iš pirmosios santuokos. Pasak T. Židonienės, nuo tada ji prarado ramybę. Į kiemą užsukdavo nepažįstamos mašinos, atvykęs vyro sūnus ėmė ją užgaulioti, įžeidinėti, o kartą, kai moteris atsisakė jį įleisti į namus, pas tėvą, net sumušė. Dėl patirto smurto moteris kvietė policijos pareigūnus.
Viskas prokurorų rankose
„Ten vyksta turtinių santykių aiškinimasis, žmogus parašė testamentą žmonos naudai, kažkam tai nepatiko. Vyriškio sūnus mums pats paskambino ir pasakė, kad tėvas dabar yra pas jį. Kiek žinau, žmogus kol kas veiksnus, tik judėti negali, yra ne pas svetimus, o pas savo vaiką. Pagal Civilinį kodeksą, vaikai privalo rūpintis savo tėvais, tik jau kitas, moralinis aspektas, nuo kada turi pradėti ir kaip rūpintis. Sūnus dar nėra apklaustas, su juo bendravome tik telefonu“, – sakė rajono Viešosios policijos skyriaus viršininkas Giedrius Masiulis, kurio pavaldiniai ir ėmėsi tirti P. Židonio pagrobimą.
Šiuo metu vyksta aplinkybių tikslinimas, apklausiami kaimynai. Medžiaga perduota prokuratūrai. Prokurorai įvertins, ar situacija kelia grėsmę žmogaus gyvybei ir sveikatai, ar tai tik turtiniai santykiai. Ir jei prokurorai nuspręs pradėti ikiteisminį tyrimą, tada policininkai imsis operatyvinių veiksmų.
Šiuo metu ligonio niekas neieško, kur jis yra, nežino ir policija.
Dovanų gautas namas sutuoktinei nepriklauso?
Netikėtai ir keistu būdu praradusi vyrą, su kuriuo pragyveno 20 metų, T. Židonienė panoro „Panevėžio rytui“ papasakoti savo šeimos istoriją ir atskleisti priežastis, atvedusias iki dabartinės situacijos.
Dviaukštis geltonų plytų šeimos namas stovi Vaivadų pakraštyje. Teritoriją nuo gatvės juosia ūgtelėjusios pušys ir išsistiebę lapuočiai. Kieme, sudėtos į senus kubilus, žydi ryškiaspalvės petunijos.
Redakcijos automobiliui tik pririedėjus prie valdos, į kiemą įsuka ir T. Židonienės mašina. Su ja ir palaikymo komanda – sunkiu metu gelbstinti darbo kolegė Vida Terentjeva.
T. Židonienės akys užverktos, per visą pokalbį jos balsas nesiliauja drebėjęs. Moteris iš karto paaiškina, kam prireikę testamento.
Šis namas niekaip nesusijęs su buvusia P. Židonio šeima, jis pirktas po judviejų vestuvių. Tačiau apsukrus vyras tada dėl kažkokių priežasčių namo įsigijimą apiformino ne kaip pirkimą, o kaip dovanojimą. Jei būtų pirkę, bet kokiu atveju pusė namo priklausytų sutuoktinei, o dabar, jei ne testamentas, ji gali likti be stogo.
Po testamento parašymo liga ėmė sparčiai progresuoti
T. Židonienė veda į antrąjį aukštą ir rodo vyro kambarį. Po pagrobimo moteris čia nieko nejudino. Lovoje, palei sieną, matyti „antelė“ – specialus indas nusišlapinti. Į šalį nustumti specialūs laipteliai, kad ligoniui būtų lengviau išlipti iš lovos. Šalia tualeto kėdė, basonas, didelis maišas sauskelnių, be kurių ligonis jau neišsiversdavo.
P. Židonis negalią turi jau 18 metų. Visą tą laiką jis vartojo vaistus, labai prisižiūrėjo. Taip jau sutapo, kad po testamento parašymo liga ėmė smarkiai progresuoti. Vyras liko šviesaus proto, bet smarkiai sutriko judėjimo funkcijos. Po testamento parašymo P. Židonis beveik mėnesį gulėjo ligoninėje.
T. Židonienė pasakojo, kad sutuoktiniui iškvietė greitąją, kai šis valgydamas užspringo. Iki tol normaliai maistą rijęs ligonis vienu metu ėmė springti nuo kiekvieno kąsnio. Medikai, paguldę vyrą į ligoninę, T. Židonienei paaiškino, kad dėl pažengusios ligos atrofuojasi raumenys ir silpsta rijimo refleksas, kad tai yra įprasta susirgimo eiga.
Gydytojai įspėjo, kad moteris nieko gero nesitikėtų, nes ligonio būklė eis tik sunkyn, ir jis jau tikrai nebevaikščios.
„Kol jis gulėjo ligoninėje, nei panevėžietis sūnus, nei Vokietijoje gyvenanti dukra jo nelankė. Klausiau, gal pakviesti vaikus, bet Petras pasakęs, kad nenori jų matyti, neturi jiems ką pasakyti.
Porą savaičių pabuvęs namie, Petras vėl atsidūrė ligoninėje. Bandė pats lipti iš lovos, krito ir susilaužė petį“, – pasakojo moteris.
Ruošėsi pirkti namelį ant ratų
Tą dieną, kai neva buvo išvykusi į vaistinę, grįžusi namo T. Židonienė atsirakino duris ir šūktelėjo vyrą. Niekam neatsiliepus užbėgo laiptais aukštyn ir išvydo tuščią lovą. Nebebuvo ir ant sekcijos išdėliotų ligonio vaistų. T. Židonienė teigė iš karto pasigedusi ir įvairių dokumentų.
„Ką jie darys, kai vaistai baigsis? Ar žinos, kuriuos ir kokiomis dozės reikia sugirdyti?“ – nerimavo sutuoktinė.
T. Židonienė atviravo, kad pastaruoju metu ji ruošėsi į teismą nešti medicininius dokumentus, ką tik surinktus sutuoktinio neveiksnumui įrodyti. Kuo skubiau tvarkyti tuos popierius pataręs šeimos gydytojas.
„Jis sakė, liga progresuoja, greit ligonis nebegalės pasirašyti jokių dokumentų, iš banko išsiimti pinigų, o juk su juo gyventi ir toliau reikės. Visas pažymas susirinkau, bet į teismą neskubėjau“, – pasakojo T. Židonienė.
Po įsilaužimo į namus, kai buvo pagrobtas ligonis, dingo ir šie dokumentai. T. Židonienė pasigedo ir jai priklausiusios kirpyklos nuosavybės dokumentų, draudimo popierių.
Iš pradžių moteris manė, kad dingo ir aukso dirbiniai, bet vėliau juos rado. Nepaliesta buvo ir sutuoktinio namie laikyta didelė suma, apie 130 tūkst. litų, kuriuos P. Židonis buvo skyręs nupirkti turistiniam nameliui ant ratų. Juo T. Židonienė ketino nebevaikštantį vyrą nusivežti į Palangą.
„Manęs niekas neįtikins, kad Petras iš namų su sūnum išvažiavo savo noru. Jei būtų norėjęs nuo manęs pabėgti, būtų ir pinigus pasiėmęs. Vaikai ne kartą grasino, kad Petrą išsiveš, o jis jiems sakęs: „Atstokit, aš turiu namus kaip rūmus, man čia gerai.“
Nuodėmė paskubomis, automobilyje, be romantikos
Paprašyta priminti savo meilės istoriją, T. Židonienė sako neturinti paslapčių ir sutinkanti viešai papasakoti anuometinius įvykius, kad ir P. Židonio vaikai išgirstų, kaip tada buvę.
„Jie mano, kad aš jų tėvą suviliojau, o buvo atvirkščiai, tai jis mane, jaunutę, aplink pirštą apsuko ir pasinaudojo“, – atviravo moteris.
Ką tik ištekėjusi 21 metų Tatjana pravėrė Naftos bazės direktoriaus kabineto duris ieškodama darbo. Girdėjo, kad čia darbuotojai greit gauna butus.
Iš Naujosios Akmenės kilusi ir Panevėžio linų kombinatui priklausančią profesinę mokyklą baigusi mergina buvo įdarbinta sporto metodiste. Moteris įsitikinusi, kad pačią pirmą dieną ji direktoriui krito į akį. P. Židonis naujokę šefavo savotiškai: užkrovė papildomai dalį sekretorės ir revizorės pareigų, o algos nepridėjo nė cento. Ir jokių premijų nė karto neskyrė. Kartą P. Židonis pasikvietė ją į kabinetą, pažadėjo įdarbinti degalinėje ir paklausė, ar suprato, kaip teks atsidėkoti.
„Sutrikau, nesupratau, ar sekso, ar kyšio nori“, – tuomečius įspūdžius prisiminė moteris.
Kelionė su direktoriumi į degalinę baigėsi seksu automobilyje.
„Nebuvo nei viešbučio, nei jokio lepinimo, jis ne toks žmogus, kad moterį palepintų“, – nuodėmę be jokios romantikos prisiminė T. Židonienė.
Pavaikęs su šautuvu pasipiršo
Tatjana išsiskyrė su vyru, P. Židonis irgi paliko šeimą, meilužiai susiėjo gyventi po vienu stogu. Per įmonę nuvilnijusios apkalbos greit nutilo, nes iš Naftos bazės Tatjana išėjo, kad nepakenktų meilužio karjerai. Jiedu susituokė tik po 5 metų. Per tą laiką Tatjana ne kartą bandžiusi amžiumi į tėvus tikusį vyrą palikti.
Tuo metu ji jau dirbo kirpykloje ir po konflikto su sugyventiniu buvo išsikrausčiusi pas draugę.
„P. Židonis įlėkė į kirpyklą su šautuvu ir pagrasino ją nudėti, jei negrįš ir nebus su juo. Mes jai ne kartą sakėme, kam tau tas senis? Bet ji, iš neturtingos šeimos kilusi, manė radusi gerą partiją“, – pasakojo moters darbo kolegė V. Terentjeva.
Bendradarbės Tatjaną auklėjo: arba palik jį, arba tegu veda, kad taptum teisėta žmona ir galėtum gerove naudotis. Su ginklu pavaikęs mylimąją, P. Židonis netrukus pasipiršo.
„Jokių nuotakos suknių nebuvo, susimetrikavome ir kukliai pavakarieniavome kavinėje, Jansonai buvo liudininkais, S. Pabedinskas filmavo“, – tuoktuvių su garsiu vyru dieną prisiminė T. Židonienė.
Tekėjo ne iš meilės, o dėl turto
T. Židonienė pasakojo, kad santuokinis gyvenimas nei didelės laimės, nei gerovės jai nesuteikė. Dabar moteris prisipažįsta, kad tekėjo ne iš meilės, o tik pagailėjusi beprotiškai įsimylėjusio senstelėjusio kavalieriaus ir vildamasi, kad su turtingu vyru neteks vargo vargti.
Kai jaunavedžiai nusipirko namą, į įkurtuves sugužėjusios T. Židonienės draugės žavėjosi nauju parketu, ąžuoliniais baldais, erdviais kambariais. Joms atrodė, kad draugė gyvens lyg inkstas taukuose. Vėliau bendradarbės pastebėjo, kad jaunamartė apdarus perka tik padėvėtų drabužių krautuvėlėse, avalynę – pačią pigiausią.
„Mes ją mokėme: ko vaikštai prastais batais, nusipirk geros odos itališkus, juk vyras sėdi ant pinigų maišo, bet ji neišlaidavo“, – atviravo V. Terentjeva.
Po lova – pasiklausymo aparatūra
Pora savų vaikų nesusilaukė. T. Židonienė teigia, kad dėl to kalta prasidėjusi vyro liga. P. Židonis buvo pripažintas neįgaliu prieš 18 metų, praėjus vos dviem metams po vestuvių.
T. Židonienė neslepia, kad vyro vaikai niekad draugiškumo jai nejautę, o sūnus dažnai užgauliojęs ir įžeidinėjęs, naująją tėvo žmoną vadinęs vargše, priekaištavęs, kad išleidžia per daug tėvo pinigų, kad dažnai nebūna namie, ilgam ligonį palieka vieną.
Kai moteris jį pavaišindavo, jaunas vyras neva mesdavo repliką: „Tėvai, ar ji mūsų nenunuodys?“
Kai P. Židonis susilaužė petį, sūnus šaukė, kad tai T. Židonienė jį nustūmė nuo laiptų. Atžala vis replikuodavo, kad jauna tėvo žmona susiras kitą vyrą.
Praėjusią vasarą T. Židonienę ištiko šokas, kai ji po savo lova rado „blakę“. Moteris netrukus susigaudė, kad pasiklausymo aparatūra įmontuota ir į jos mobilųjį telefoną.
Netrukus sutuoktinio sūnus įteikė ir jai, ir tėvui po neva kompromituojantį įrašą, kuriame girdėti, kaip T. Židonienė kalba su pažįstamais vyrais. Tą kartą ji norėjo kreiptis į policiją, bet P. Židonis ją atkalbėjo.
„Vyras manęs nekamantinėjo ir nebarė, nes nieko tuose pokalbiuose neįžvelgė. O gal ten ir jo iniciatyvos buvo įtaisyti tą pasiklausymo aparatūrą?“ – dabar spėlioja T. Židonienė.
Kaimynai matė, kaip moteris stengėsi dėl vyro
„Jei įsilaužė į namus ir išsivežė tėvą, ką žinau, ką gali ir man padaryti? Jaučiu grėsmę savo gyvybei, ne kartą esu girdėjusi grasinimų, kad man liko mažai gyventi“, – baiminosi T. Židonienė.
P. Židonio pagrobimo istorija sukrėtė visą gatvę, žmonės sakė iki šiol negalintys atsigauti, nes panašaus draskymosi dėl turto nėra regėję. Dvidešimtmetį šalia gyvenantys kaimynai vieni kitus gerai pažįsta, žino aplinkinių bėdas ir džiaugsmus.
Priešais Židonių namus gyvenanti kaimynė Aldona sakė, kad Tatjana savąjį Petrą prižiūrėjusi kaip lėliuką. Ji matydavo, kaip pastaruoju metu nebevaikštantį vyrą Tatjana iš namo išneša ant rankų ir įsodina į automobilį. Paklausus, kur jiedu vyksta, Petras pasigirdavęs: žmona jį veža žvejoti.
„Petras nebuvo po Tanios padu, jis darė, ką norėjo. Su vaikais bendrauti ji nedraudė, jis pats yra sakęs, kad vaikams visad reikia pinigų duoti. Mes, kaimynai, ne kartą esame apkalbėję, kad jauna moteris šitaip savo gyvenimą aukoja.
Pastaruoju metu matydavau, kad sūnus dažnai atvažiuoja, ypač kai Tanios nėra namie. Stebėdavau, kad ko nepadarytų, kai pamatydavau, kad sukiojasi kieme“, – pasakojo moteris.
Kaimynė Aušra antrino, kad Židoniai buvo sutarianti pora, o vyro vaikai iš pirmos šeimos kėlė pavydo scenas, nemėgo pamotės ir kišosi į jų gyvenimą.
Su ligoniu telefonu nebendravo?
Paprašyta pasakyti neva pagrobtojo sutuoktinio mobiliojo telefono numerį T. Židonienė šiek tiek sutriko.
„Aš jo nežinau. Niekad vyrui neskambinu. Jis man irgi neskambina“, – teisinosi moteris.
Ankstesnįjį numerį žinojo. Bet kartą įpykusi sudaužė vyro telefoną. Sūnus tėvui parūpino kitą mobilųjį. Šio numerio ji nežinanti.
Paklausta, ar nebuvę reikalo kartkartėm paskambinti ligoniui, kai būdavo išvykusi, T. Židonienė sakė to niekad nedarydavusi.
Tėvą išgabeno į Vokietiją
Tėvo išvežimu iš namų įtariamas sūnus „Panevėžio rytui“ sakė, kad pagrobimo versija – iš piršto laužta fantazija.
Tėvo niekas negrobė, į namus niekas nesilaužė. Ligotą P. Židonį iš namų išsivežė iš Vokietijos atvykusi dukra. Tėvas ir dukra visą savaitę intensyviai bendravo telefonu. P. Židonis skundėsi, kad yra prastai prižiūrimas, socialiai izoliuotas. Frankfurte prie Maino gyvenanti dukra su tėvu susitarė, kad atvažiuos ir jį pasiims.
Anot sūnaus, buvo tik sutapimas, kad tuo metu T. Židonienės nebuvo namie. Į namą laužtis nereikėjo, ligonis pats nulipo žemyn ir atrakino duris.
„Jis nėra visai nevaikštantis, 100-200 metrų per kambarius nueina, laiptais iki durų nulipo pats“, – pasakojo vyras.
Ligonį dukra išsivežė ne dėl turtinių sumetimų, o tam, kad parodytų geriausiems medicinos specialistams. Kitą savaitę P. Židonis turėtų būti paguldytas į specializuotą Bad Homburgo Parkinsono ligų kliniką apžiūrai ir tyrimams.
Pašnekovas tvirtino, kad apie tėvo testamentą iki šiol nieko nežinojęs. Jei tėvas namą užrašys sutuoktinei, jis gerbs tokią tėvo valią.
Širdies draugas – dar ne vyras
Paklaustas apie santykius su tėvo žmona T. Židoniene, jaunas vyras sakė juos galintis iliustruoti garso medžiaga. Tariamą smurto atvejį, dėl kurio T. Židonienė kvietė policiją, irgi. Vyras sakė, kad tąkart netyčia buvo paliktas įjungtas mobilusis telefonas.
„Aš sveriu 68 kilogramus. Ar galėjau ją sumušti?“ – siūlė pasvarstyti pašnekovas.
Vyras atskleidė ir nemaloniausią tėvo šeimyninio gyvenimo detalę. Atsidavimą ligoniui deklaruojanti Tatjana turi du gyvenimus, šalia Ramygalos esančiame Juškaičių kaime ji neva turi kitą vyrą.
„Nuvažiuokite į Juškaičius, paklauskite, kur gyvena Rolandas, pasiteiraukite, kas jo žmona, jums pasakys, kad Tania. Aš ten jau buvau. Ten sako: Tania ir jos vyras, Vaivaduose rodo į tėvo namus ir taip pat sako: Tania ir jos vyras“, – šokiruojančią paslaptį atskleidė pašnekovas.
Tariamam meilužiui moterų nebereikia
Išgirdusi klausimą apie Juškaičiuose esantį sugyventinį, T. Židonienė labai supyko.
„Kvailių slėnis. Jis ne mano vyras. Jis įbrolis, be to, moterų jam nereikia. Čia niekaip nesusiję su vyro pagrobimu, kas man uždraus, jei noriu, tai ir nuvažiuoju ten.
Kai dėl to kilo skandalas, lioviausi ten lankytis. Jei mano vyras būtų norėjęs viską žinoti, galėjau papasakoti, bet jis nesiklausė“, – žodžius bėrė pašnekovė.
Netrukus į redakciją paskambino ir pats Rolandas. Jis teigė, kad T. Židonienei parduoda ekologišką mėsą, ir paneigė kalbas, kad yra jos meilužis. Vyras aiškino, kad jis moterų per savo gyvenimą jau atsikando sočiai, todėl jos jam tikrai neberūpi.
