Socialinių pašalpų gavėjų Panevėžio rajone nuo metų
pradžios sumažėjo penktadaliu, o Panevėžio mieste - vos keliais
procentais.
Pašalpas skirstantys savivaldybės valdininkai teigia, kad
Panevėžio rajonui įsitraukus į eksperimentą, kuriuo itin
griežtai atrenkami pašalpų gavėjai, šie skuba prisiregistruoti
Panevėžyje. Neslepiama, kad būnant net ir „popieriniu“ miestiečiu
apgaudinėti valstybę lengviau.
Panevėžio rajono savivaldybė nuo 2012-ųjų pradžios dalyvauja
eksperimentiniame bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo
projekte, kurio tikslas - nustatyti valstybę mulkinančius
neteisėtus socialinių pašalpų gavėjus.
Pasitelkę kaimų
bendruomenių pirmininkus, seniūnus bei seniūnaičius, Panevėžio
rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus
darbuotojai jau aštuntą mėnesį mėgina nustatyti nemažas
nelegalias pajamas gaunančius rajono gyventojus, kurie paprastai
dokumentuose nurodo kitokius duomenis apie savo šeimą, nei yra iš
tikrųjų, ir bando neteisėtai pasipelnyti iš valstybės.
Tokių valstybės mulkintojų per septynis mėnesius Panevėžio
rajone aptikta beveik 400, jiems socialinės pašalpos nebemokamos.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė dienraščiui teigė,
kad dabar kas mėnesį sutaupoma maždaug po 150 tūkst. litų, kurie
iki šiol būdavo išmokami šio rajono gyventojams.
„Pernai liepą socialines pašalpas gavo 3652 rajono gyventojai,
šiemet tą patį mėnesį pašalpos buvo išmokėtos 3269 žmonėms“,
- teigė vedėja.
Ji pabrėžė, kad gaunantieji socialines pašalpas įstatymų
nustatyta tvarka paprastai išsirūpina dar ir kompensacijas už
šildymą, o jų vaikai mokyklose nemokamai maitinami. Nustojus
mokėti pašalpas, nebeskiriama ir ši parama.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės
paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė dienraščiui
pripažino, kad dėl Panevėžio rajono socialinių eksperimentų
padaugėjo miesto pašalpų gavėjų, jų dabar yra per 9
tūkstančius.
„Pastebėjome, kad prašyti socialinių pašalpų pas mus ateina
žmonės, gyvenantys rajone, bet iš tiesų nei ten, nei kur kitur jie
neturi nei namų, nei butų ar kitokio nekilnojamojo turto“, - teigė
vedėja.
Ji paaiškino, kad turintieji namus bei butus savo gyvenamąją
vietą deklaruoja toje savivaldybėje, kurioje yra jų nuosavybė ir
kur iš tikrųjų gyvena.
„Tačiau nemažai žmonių, kurie pagal dabar galiojančią
tvarką savivaldybėse būna apskaitomi, t.y. užrašomi kaip jų
pačių pasirinktos savivaldybės gyventojai“, - aiškino
Z. Ragėnienė.
Anot vedėjos, kaip tik tokie rajono gyventojai pastaruoju metu
tampa miestiečiais. Jie išsiregistruoja iš Panevėžio rajono
savivaldybės ir ieškodami naudos gyvenamąją vietą nurodo mieste.
„Manau, kad tapti miestiečiais juos skatina Panevėžio miesto
savivaldybės teritorijoje galiojančios lengvesnės pašalpų gavimo
sąlygos nei Panevėžio rajone. Mums, didelei savivaldybei, daug
sunkiau sukontroliuoti pašalpų prašytojų realiai gaunamas
nelegalias pajamas ir nenurodytus šeimyninius ryšius, dėl kurių
jiems neturėtų būti mokamos pašalpos. Be to, pašalpas gaunantys
Panevėžio miesto gyventojai neprivalo dirbti viešųjų darbų, kaip
turi daryti gyvenantieji rajone. Tai irgi savotiška paskata tapti
miestiečiu“, - pažymėjo Z. Ragėnienė.