Biržų rajono ūkininkas 57-erių Povilas Bulkauskas teisme tvirtino nebepykstąs ant savo samdinio 54-erių Petro Gasiūno, kurį buvo užsakęs nužudyti.
Kol kaltinamasis už grotų laukė teismo, jo buvusi žmona Stasė ištekėjo už mirties išvengusio samdinio.
„Aš iki šiol bijau savo buvusio vyro. Jis tiek kartų mane yra nuskriaudęs. O dabar rengėsi nužudyti Petriuką.
Nežinau, ką reikės daryti, jeigu teismas P. Bulkauską išteisins”, – prieš posėdį kalbėjo buvusi S. Bulkauskienė, dabar Gasiūnienė.
Pavasarį moteris ištekėjo už buvusio samdinio P. Gasiūno.
Sutuoktiniai neabejoja, kad P. Bulkauską į nusikaltimą pastūmėjo pavydas konkurentui.
Byloje nukentėjusiuoju pripažintas P.Gasiūnas neabejojo, kad ūkininkas gaus tai, ko nusipelnė, o pats reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą – 60 tūkstančių litų.
Planas – nužudyti konkurentą
Neįtikėtinų faktų apie Biržų rajone gyvenančią ūkininkų šeimą paaiškėjo po to, kai praėjusių metų pabaigoje buvo suimtas P. Bulkauskas.
Jam pareikšti įtarimai pasikėsinimu nužudyti P. Gasiūną.
Apie ūkininko planą prokurorams pranešė jaunas P. Bulkausko samdinys Gražvydas Vaipšys.
Jis tvirtino, kad P.Bulkauskas jam pažadėjo 5000 litų už P.Gasiūno nužudymą.
Iš pradžių ūkininkas sumanė nupirkti seną automobilį, prie kurio vairo sėdęs G. Vaipšys turėjo mirtinai sužaloti iš darbo grįžtantį P. Gasiūną. Po to ketinta mašiną sudeginti.
Vėliau planas buvo pakoreguotas. P. Bulkauskas norėjo, kad jo patikėtinis auką uždaužytų metaliniu strypu.
G. Vaipšį ūkininkas buvo nuvežęs prie P. Gasiūno namų, parodė, kur šis dirba.
P. Bulkauskas ne kartą skambino savo plano vykdytojui ir reikalavo, kad jo žmoną nuviliojusio samdinio neliktų gyvo iki 2011 metų Kalėdų. Žadėjo net sumokėti avansą.
Pavydėjo kitų vyrų
Tuo metu, kai S. Bulkauskas planavo žmogžudystę, jo žmona Stasė jau kelerius metus gyveno Pasvalio rajone su P. Gasiūnu.
Savo turtingus namus ir didelį pieno gamybos ūkį moteris paliko 2008 metais.
Moteris nebeapsikentė savo tuomečio vyro P. Bulkausko teroro.
Ji pasakojo, kad pavydo priepuolių ištiktas sutuoktinis ūkininkas ją yra mušęs, badęs peiliu, smaugęs ir net reikalavęs, kad pati užsinertų ant kaklo kilpą.
„Ne kartą buvau sumušta iki sąmonės netekimo, gulėjau ligoninėje. Jį apakindavo nepagrįstas pavydas.
Aš bijodavau pakelti akis į bet kokį vyrą, kad P.Bulkauskas nesupyktų”, – pasakojo buvusi ūkininkė.
Moteris neslėpė, kad šitaip skriaudžiamą ją geriausiai suprato ir užjautė tuo metu ūkyje samdiniu dirbęs P. Gasiūnas.
Kartą ji su samdiniu susėdo kieme išgerti kavos.
Iš namų išpuolęs P. Bulkauskas abiem į akis papurškė dujų ir puolė uostyti puodelių, ar ten nebūta alkoholio.
Klausinėjo apie seksą
Praėjus kokiai savaitei šeimininkas pasikvietė P. Gasiūną į rūsį, uždarė duris ir pareikalavo atsakyti į vieną klausimą: „Kiek kartų su mano žmona turėjai intymių santykių?
Pasakyk tiesą, už tai dosniai atlyginsiu.”
„Aš pasakiau, kad nė karto. Tąsyk nebuvo pagrindo mūsų įtarinėti. Jis atsakė, kad šįkart patikės.
Po šio pokalbio aš išėjau iš darbo”, – teismo salėje pasakojo P. Gasiūnas.
Penktadienį klausydamasis šio liudijimo teisiamasis P. Bulkauskas nepaliovė ironiškai šypsotis.
Pati pasipiršo samdiniui
Netrukus po šių įvykių S. Bulkauskienė pateko į ligoninę.
Ji tvirtino, kad nebepakėlė vyro psichologinio smurto.
Esą įtarimų kupinas P. Bulkauskas ją nusivežė į mišką, nulenkė medį ir liepė pačiai užsinerti ant jo kilpą.
„Tu čia ir supūsi”, – tokius buvusio sutuoktinio žodžius prisiminė S.Bulkauskienė.
Išėjusi iš ligoninės moteris paliko savo turtingus namus. Iš pradžių ji pagyveno pas dukrą iš pirmos santuokos, paskui susirado P. Gasiūną ir pati jam pasipiršo.
„Neturėjau kur daugiau eiti. Nuėjau pas Petrą ir pasakiau, kad esu tvarkinga, nelakstau pas svetimus, negeriu. Pasiūliau gyventi kartu”, – teismui pasakojo moteris.
P. Gasiūnas prisiminė, kad tąsyk pas jį atėjusi Stasė pasakė nebeturinti kur eiti.
„Stasė pasakė, kad namo nebegrįš. Jeigu aš ją atstumsiu, ji nebeturės kitos išeities, kaip sėsti į automobilį ir su juo palįsti po vilkiku”, – atviravo P. Gasiūnas.
Į advokato klausimą, kodėl 28 metus kentėjo tokį gyvenimą, S. Gasiūnienė atsakė: „Neturėjau kur eiti, be to, buvo gėda kitiems pasisakyti.”
