Jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiem metams ir baudžiamojo poveikio priemonės – šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tiek pat laiko draudžiama prisiartinti prie nukentėjusiųjų – dviejų vaikų ir jų motinos, ieškoti ryšių su nukentėjusiais asmenimis, lankytis vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, taip pat tiek pat laiko gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Nuteistasis taip pat privalės atlyginti aštuonis tūkstančius litų neturtinės žalos.
„Tėvai pagal įstatymus privalo sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, tačiau kartais klaidingai suprasdami pareigas ir sąmoningai piktnaudžiaudami savo teisėmis pasirenka netinkamą auklėjimo būdą ir emociniu smurtu gniuždo bręstančią asmenybę.
Teisinėje praktikoje tokios bylos yra retos, nes jų tyrimas yra gana sudėtingas, emocinis smurtas sunkiai įrodomas ir patvirtinamas teisme kaip psichinė prievarta, todėl šiuo atveju teismo patvirtinti mūsų pateikti kaltinimai įrodė tėvo klaidingai suprastą rūpestį ir pareigas vaikams, neigiamą įtaką juos emociškai gniuždant“, - teigia nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojanti Panevėžio apygardos prokuratūros apylinkės prokurorė Kristina Ulienė.
Emocinis smurtas, kurį Jungtinių Tautų specializuota institucija – pasaulinė sveikatos organizacija, siekianti aukščiausio sveikatos lygio visose valstybėse, nurodo kaip vaiko nuvertinimą, menkinimą, žeminimą, šmeižimą, kvailinimą ar kitokius ne fizinio kontakto priešiškus elgsenos modelius, šauksmus, nuolatinę kritiką, patyčias, jausmų nepaisymą ar žeminimą juos prilygindama psichinei prievartai.
Bylos duomenimis, A. V. buvo kaltinamas kelerius metus piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis psichiškai ir fiziškai gniuždydamas savo vaikus – dukrą ir sūnų. Kiekvieną kartą, kai paaiškėdavo tėvo netenkinantis dukros poelgis, jis siekdavo įskaudinti ir pažeminti mergaitę dėl jos gebėjimų, neigiamai įvertindavo kitų šeimos narių akivaizdoje, užgauliai vadindamas nesugebančia mokytis ir turėti draugų – sistemingai žemino nukentėjusia pripažintą dukrą ir sukūrė mažametį sūnų baugindavusią situaciją.
Tėvas nepagrįstai bausdavo mergaitę mažojo sūnaus akivaizdoje tampydamas ją už plaukų, trankydavo jos galvą į stalą ar į sieną, buvo dešimčiai valandų uždaręs į tamsų vonios kambarį. Nuo sutuoktinio smurto kentėdavo ir žmona – jo vaikų motina.
Primintina, kad tėvų teises ir pareigas įtvirtinusios Civilinio kodekso 3.155 straipsnio nuostatos teigia, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas taip pat nurodo, kad tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, užtikrinti vaikui sveiką ir saugią aplinką ir gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam protiniam, doroviniam vystymuisi.
Už piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už mažamečio sumušimą ar kitokį smurtą sukėlusį jam fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.
