Tuo metu A. Butkevičius buvo atsakingas už pasienio kontrolės tarnybas. Tačiau už Medininkų postą tuo metu buvo atsakinga Vidaus reikalų ministerija, ne Krašto apsaugos departamentas.
Susišaudymą pasienyje palaikė OMON provokacija
A. Butkevičius pasakojo, kad apie Medininkų žudynes sužinojo 5 val. 10 min. Tada jis inspektavo Lenkijos ir Lietuvos pasienio postus. Į A. Butkevičiaus automobilį paskambino budintis pareigūnas ir pranešė, kad pasienyje įvyko susišaudymas.
„Kiekvieną įvykį Baltarusijos pasienyje mes vertinome kaip provokaciją. Tuo metu Rusija ruošėsi JAV prezidento George'o H. W. Busho vizitui, todėl supratome, kad gali visko būti.
Be to, reikia suprasti, kad Maskvoje jau buvo ruošiamasi pučui. Viskas jau buvo paruošta, pučo rengėjai tik laukė kibirkšties. Ją galėjo skelti ir Lietuva. Mūsų valstybė net buvo vadinama „Jelcino ledlaužiu“.
Tais laikais postų užpuolimai būdavo dažni. OMON siekė, kad Lietuvos pasieniečiai atsakytų į provokacijas ir prasidėtų ginkluoti susirėmimai. Buvo net toks nutikimas, kad baltarusis iš savo posto apšaudė lietuvių postą. Savo pareigą vykdęs Lietuvos pasienietis atsakė ugnimi ir nušovė tą baltarusį. Buvo galima laukti Baltarusijos pasieniečių keršto.
Todėl sužinojęs apie susišaudymą Medininkuose aš nenorėjau į ugnį atsakyti ugnimi. Mes puikiai suvokėme, kad negalėtume atsilaikyti prieš gerai organizuotą jėgą“, - apie tuometę atmosferą pasakojo A. Butkevičius.
Atliko savarankišką tyrimą
Krašto apsaugos departamentas atliko savarankišką operatyvinį tyrimą dėl žudynių. A. Butkevičiaus vadovaujama institucija dirbo kartu su Vidaus reikalų ministerija, Generaline prokuratūra, keitėsi operatyvine informacija, savarankiškai rinko duomenis.
Teisme liudijęs A. Butkevičius pasakojo, kad turėjo informacijos apie tai, jog ataka buvo kompleksinė. Buvo duomenų, kad užpultas pasienio kontrolės postas buvo stebimas. Pareigūnai neturėjo informacijos, kad atakai buvo ruoštasi iš anksto, tačiau buvo įtariamų, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti buvusios Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos.
Įtarimų sukėlė automobiliai
Tuometis krašto apsaugos pareigūnų vadas sakė, kad tuo metu buvusiose Sovietų Sąjungos institucijose buvo jaučiamas sujudimas: Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pastate visą naktį degė šviesos, nuolat buvo atidarinėjami Šiaurės miestelio karinės bazės vartai, Vilniuje zujo „saugumiečių“ automobiliai. „Judėjimas vyko, bet tuo metu mes nesiejome to su Medininkų įvykiais“, - paaiškino A. Butkevičius.
A. Butkevičius prisiminė, kad pareigūnai turėjo informacijos, jog žudynių naktį Šiaurės miestelyje buvo plaunami galimai kruvini automobiliai.
Trečiadienį teisme liudijo ir buvęs Krašto apsaugos departamento pareigūnas, kurio tuometės pareigos nebuvo įvardytos. Liudininkas neatskleidė ir savo informacijos šaltinių.
Jis pasakojo, kaip 1991 metų rudenį Šiaurės miestelyje buvusiame Lietuvos komunistų partijos centro komiteto garaže buvo rasti du įtarimų sukėlę automobiliai. Jie buvo pažymėti Sovietų Sąjungos valstybiniais numeriais. Buvo pagrindo manyti, kad automobilius „Latvia“ ir „Volga“ naudojo Medininkų budeliai. Liudininkas pripažino, kad apžiūrėjęs automobilius kraujo pėdsakų nematė. Tik purvo ir benzino dėmes.
Teisiamas K. Michailovas - „tik iešmininkas“
A. Butkevičių liudyti kvietė ne prokurorai, bet K. Michailovo gynyba. Po posėdžio buvęs Krašto apsaugos departamento vadovas neslėpė - jis mano, kad kaltinamųjų suole turėtų sėdėti Michailas Gorbačiovas ir jo bendrai. „Tas žmogus (K. Michailovas. - Red.) buvo tik iešmininkas. Dabar mūsų prokurorai teisia iešmininką. O tikrieji to politinio užsakymo organizatoriai nėra teisiami. Aš suprantu, kad yra sunku pareikšti įtarimus asmenims, kurie dar yra įtakingi Rusijoje“, - kalbėjo A. Butkevičius.
„Aš suprantu, kad jūs mus įtariat“, - pajuokavo A. Butkevičius, išgirdęs K. Michailovo gynybos klausimą apie automatų „Kalašnikov“ kulkas. Medininkuose buvo šaudyta 23 metų senumo kulkomis. Gynėjai domėjosi, ar Lietuvos krašto apsaugos sistemoje buvo terminuojamas kulkų naudojimo laikas.
Atsakydamas į kitą gynybos klausimą A. Butkevičius paaiškino, kad tuo metu Lietuvoje dar buvo automobilių, pažymėtų Sovietų Sąjungos valstybiniais numeriais. Taip pat Krašto apsaugos departamento vadovas patvirtino, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai naudojo automobilius „Latvia“.
A. Butkevičius patvirtino, kad Vilniaus OMON pareigūnai taip pat turėjo tokio kalibro „Kalašnikov“ automatų, kokiais šaudė Medininkų budeliai.
Dėl žudynių nuteistas tik vienas asmuo
Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo žiauriai nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai.
Dėl šio nusikaltimo nuteistas tik K. Michailovas. Pernai pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį įkalino iki gyvos galvos.
Šį nuosprendį apskundė Lietuvos prokurorai. Jie siekia, kad K. Michailovas būtų nuteistas ne tik už septynių Lietuvos pareigūnų nužudymą ir vieno sužalojimą, bet už nusikaltimus žmoniškumui.
Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę.
Lietuvos prokurorai dėl nusikaltimo taip pat kaltina dar tris omonininkus - Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką ir Aleksandrą Ryžovą. Jiems išduoti Europos arešto orderiai. Rusija įtariamuosius išduoti atsisako.
