Pagal E. Žiobienės pateiktą informaciją dėl neteisėto
nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose Vilniaus apygardos
prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Teisėsauga aiškinasi, kaip įtariama, neteisėtus valstybės ir
savivaldybės institucijų pareigūnų veiksmus vykdant Lenkijos fondo
„Širdis vaikams“ projektą, pranešė Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaiga.
Kontrolierės duomenimis, šeši vaikai nuo 5 metų iš
ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą
organizuojančios Vilniaus „Vilnios“ mokyklos per pastaruosius
ketverius metus buvo išsiųsti į Lenkiją ir apgyvendinti Lenkijos
piliečių šeimose sukuriant faktinius globos santykius.
Šių vaikų tėvai, kurių dauguma - iš socialinės rizikos
grupei priklausančių šeimų, pasirašė sutikimus, kad jų vaikais
tam tikrą laiką, dažniausiai - iki pilnametystės, rūpintųsi bei
juos išlaikytų Lenkijos šeimos. Sutikimus patvirtino Lietuvos
notarai.
„Mūsų įstaigoje elektroniniu paštu buvo gauta informacija -
bendradarbiaujant su lenkų vaiko teisių kontrolieriumi, ombudsmenu,
- kad pas juos yra tokia piliečių šeima, kurie augina vaikelį iš
Lietuvos, ir jiems iškilo kažkokių klausimų. Mes pradėjome
domėtis ir sužinojome, kad tas vaikelis išvažiavęs tik su motinos
įgaliojimu ir sutikimu. Tie piliečiai buvo pasirašę notariškai
patvirtintus įgaliojimus, kad jie jį prižiūrės, išlaikys,
visokeriopai rūpinsis iki pilnametystės. Dėl to ir buvo pradėtas
tyrimas. Mes apsilankėme toje pačioje Vilniaus mokykloje, kur
paaiškėjo, kad dar keletas vaikų tokiu būdu yra išvykę, ir
pradėjome tyrimą“, - BNS pirmadienį pasakojo kontrolierės
patarėja Renata Stankevičienė.
Anot kontrolieriaus įstaigos, tokio pobūdžio įgaliojimai ar
sutikimai, susiję su tėvų valdžios pareigų perleidimu kitiems
asmenims, yra faktinis tėvų valdžios atsisakymas savo
nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nors Civilinis kodeksas
reglamentuoja, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir
pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
„Išvyksta nepilnamečiai į užsienį ir mokytis, ir studijuoti,
gydytis su tėvų sutikimais. Tačiau šioje situacijoje tai vertinama
kaip tėvų valdžios atsisakymas ir perleidimas kitiems asmenims
visiškai pasirūpinti jų vaikais. Tėvai savo teisių ir pareigų
negali perduoti vykdyti tretiems asmenims. Tai, ką jie parašė
įgaliojimuose, ką tos šeimos pasirašė įsipareigojimuose,
visiškai išlaikyti tuos vaikus materialiai, prižiūrėti, rūpintis
ir panašiai, galima teigti, kaip ir tėvų valdžios atsisakymas ir
perleidimas kitiems asmenims. Šioje vietoje galima įžvelgti
kažkokį piktnaudžiavimą vienos ar kitos pusės“, - teigė
R. Stankevičienė.
Jos teigimu, nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, vaikai į
Lenkiją siunčiami ir toliau. Tai Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaigai kelia didelį susirūpinimą.
„Šiuo metu šeši vaikai yra išvykę, kas, mūsų manymu, yra
labai blogai. Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų vasario
mėnesį, o šiemet ne per seniausiai paskutinė mergaitė yra
išvykusi - liepos mėnesio pabaigoje. Tyrimas pradėtas, atiduota
prokuratūrai, vyksta ikiteisminis tyrimas, o tas procesas tebevyksta
toliau. Mums labai baisu yra dėl to, kad tų vaikų tokiu būdu gali
išvykti ir daugiau, ir niekas nekontroliuoja, ir niekas nežino“, -
sakė kontrolierės patarėja.
R. Stankevičienės teigimu, šiuo metu kai kurie tėvai Lietuvoje
esą jau norėtų išsiųstus vaikus susigrąžinti, bet Lenkijos
šeimos nebesutinka.
„Kai kurios motinos kaip ir ketina susigrąžinti tuos vaikus, ir
norėtų susigrąžinti, ir galbūt jau ir sąlygos yra tuos
vaikučius auginti šeimose, bet tie lenkai nebeatiduoda. Yra
parašyti prašymai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai,
kuri yra įgaliota atstovauti būtent dėl tų tarptautinių grobimų.
Yra parašyti prašymai, kad tie vaikai pagrobti ir kad jie būtų
grąžinti“, - pasakojo ji.
Tačiau grąžinant prie naujų šeimų kaimyninėje valstybėje
jau pripratusius vaikus, pasak R. Stankevičienės, gali būti
prieštaraujama jų interesams.
„Kai kuriais atvejais galbūt sprendimai grąžinti vaikus, ir
greičiausiai jeigu jie ir būtų grąžinti, jie būtų apgyvendinti
globos institucijose, tai neatitiktų šiai dienai jų interesų.
Vienas berniukas yra pakankamai seniai išvykęs, nuo 2009 metų, jis
ten pripratęs, adaptavęsis, mokosi ir panašiai. Šiuo metu
sprendžiama per įvaikinimo tarnybą ir su Lenkijos institucijomis -
galimai tarptautinės globos nustatymo atvejis“, - pasakojo ji.
Visi nepilnamečiai iki išvykimo į Lenkiją mokėsi
Vilniaus “Vilnios“ pagrindinėje mokykloje, kuri bendradarbiauja su
Vilniaus ir Gardino draugija, turinčia paramos fondą Gdynės mieste
„Širdis vaikams“. Bendradarbiavimu esą siekiama „suteikti galimybę
Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos našlaičiams, nepilnų
šeimų bei socialiai remtinų šeimų vaikams praleisti Kalėdų,
Velykų ir vasaros atostogas Lenkijoje lenkų šeimose bei šiems
vaikams organizuotose stovyklose.
Tačiau E. Žiobienei fondo „Širdis vaikams“ bei Vilniaus
„Vilnios“ pagrindinės mokyklos veiklos (projekto) tikslai sukėlė
abejonių, nes internetinėje svetainėje skelbiamame fondo statute
kaip veiklos tikslai nurodyti „lenkų kilmės vaikų iš už rytinės
šalies sienos integracija į šeimas iš Pamario vaivadijos“,
„pagalba šeimoms įsivaikinant šiuos vaikus“.
„Vertinant šią, taip pat ir informaciją, jog vaikai
nuolatiniam gyvenimui išvyko į Lenkijos Respublikos piliečių
šeimas, kurios neturi biologinių vaikų, darytina prielaida, jog
neatsitiktinai vaikai buvo parinkti iš šeimų, įrašytų į
socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl tėvų asocialaus gyvenimo
būdo“, - teigiama pranešime.
Mokyklos direktorės Marijos Milkevičienės teigimu, ji
netarpininkavo dėl ugdytinių išvykimo nuolatiniam gyvenimui į
užsienio piliečių šeimas.
„Keista, jog minėtai direktorei nesukėlė abejonių tėvų
(vieno iš jų), kurie buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų
apskaitą, akivaizdžiai priešingi vaikų teisių ir interesų
užtikrinimui priimti sprendimai“, - teigiama pranešime.
Kontrolieriaus įstaiga kreipėsi į mokyklą, kad pasirašant
bendradarbiavimo sutartis, būtų atkreipiamas dėmesys į užsienio
institucijas, peržiūrimi jų statutai ir išsiaiškinta, ką jie
veikia, kokie jų tikslai.
E. Žiobienė taip pat kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl
griežtesnio nepilnamečių išvežimo į užsienį reglamentavimo.
„Kreipėmės į Notarų rūmus, į Vyriausybę, į Seimą, kad
būtų papildomas tokių sutikimų reglamentavimas. Nes kai tvirtina,
kad gali išvykti 5-6 metų vaikas iki pilnametystės, tai nėra
normalu. Gali jis išvykti vieneriems, dvejiems metams, bet tėvai
turėtų įsipareigoti išlaikyti tą vaiką materialiai. Kažkoks ir
bendravimas, ir grįžimas turėtų būti. Dabar yra parašoma, kad
iki pilnametystės vaikas išvyksta, ir tiek žinių. (...) Šiai
dienai jokio papildomo reglamentavimo nėra, dėl to ir siūlome, kad
tokiais atvejais, tarkime, turėtų būti pristatoma pažyma iš Vaiko
teisių apsaugos skyriaus, kad tie tėvai nepiktnaudžiauja savo
teisėmis ir pareigomis, ar atitinka vaiko interesus toks išvykimas“,
- sakė R. Stankevičienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi ir į Lenkijos vaiko
teisių ombudsmeną, išreikšdama nuomonę, jog dėl fondo „Širdis
vaikams“ veikos tikslinga atlikti tyrimą.
„Šiandien gavome atsakymą, kad lenkų ombudsmenas atliks tyrimą
ir prašo papildomų duomenų“, - pirmadienį BNS sakė
R. Stankevičienė.
Anot kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos
institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyrius, savivaldybės Socialinių paslaugų centro
socialiniai darbuotojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba - apie faktinę tarptautinę globą be teisinio
pagrindo žino vėliausiai nuo 2010 metų rudens, tačiau
konkrečių veiksmų dėl galimai neteisėto nepilnamečių gyvenimo
Lenkijos šeimose ėmėsi tik prieš metus.
E. Žiobienė nustatė savivaldybės administracijos padalinių bei
savivaldybės įstaigų darbuotojų (Vaiko teisių apsaugos skyriaus
specialistų ir Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių
darbuotojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės ir
„Vilnios“ pagrindinės mokyklos direktorės) veiklos trūkumus,
aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, kitus vaiko teisių ir
jo teisėtų interesų pažeidimus. Ji pasiūlė Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriui šiems darbuotojams taikyti
drausminę ar tarnybinę atsakomybę.