Nukentėjusioji šioje byloje, partizanų dukra Seimo narė
Auksutė Ramanauskiatė-Skokauskienė BNS sakė, kad teismas
išsiaiškino, jog advokatas pamiršto apie posėdį, kuriame turi
dalyvauti.
„Teisėjai tiesiog pasakė, kad yra tokia situacija, negali
įvykti posėdis ir dėl to nukeliamas“, - BNS sakė
A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Pernai rugsėjo 22 dieną į posėdį neatvyko kaltinamojo
J. Kuprėnienė bei advokatai, kitame posėdyje tais metais spalio 30
dieną negalėjo dalyvauti advokatai. Vėliau į posėdį vėl
neatvyko J. Kuprėnienė.
Teismas bylos imtis ketina lapkričio 20 dieną.
„Akibrokštas buvo, kai advokatas neatvyko, teisėjai nežino.
Trys teisėjai daro 10 minučių pertrauką, po dešimties minučių
pasako, kad jis tiesiog pamiršo. Žmonių daug susirinkę, mes
kelintą kartą važinėja. Nesiskaitymas didelis yra. Labai keistai
nuskambėjo prokurorės pasakymas, kad advokatas pasielgė labai
gražiai, kad pasakė, kad iš tikrųjų pamiršo, o galėjo pasakyti,
kad serga, ar blogai jaučiasi. Teisėjai pritarė, linkčiojo.
Pasijutome labai įžeisti. Atmosfera ne teismo, kuris ieškotų
teisybės. Visi žmonės labai pasipiktinę“, - BNS sakė
A. Ramanauskaitė -Skokauskienė.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pateikti dviem į
aštuntą dešimtį įžengusiems Kauno miesto gyventojams: tuometinei
Valstybės saugumo komiteto Kauno miesto tarybos pareigūnei
J. Kuprėnienei ir Saugumo komiteto leitenantui Iljai Vorobjovui.
Pasak prokuratūros, kauniečiai kaltinami, kad okupacijos metais
nusikalstamais veiksmais padėjo sovietų represinės struktūros
padaliniui - Valstybės saugumo komitetui - parengti tuo metu nuo jų
besislapsčiusių A. Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės
suėmimo planą.
Po suėmimo A. Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje.
Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas.
Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis
Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties
bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną
Vilniuje.
Jo žmona B. Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957
metų gegužės 8 dienos nuosprendžiu nuteista kriminaline
aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji įkalinta SSRS
teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės
grupės - pasipriešinimo sovietų okupacijai narė.
J. Kuprėnienei ir I. Vorobjovui pateikti kaltinimai dėl
bendrininkavimo padedant daryti nusikalstamą veiką. Baudžiamasis
kodeksas numato, kad genocidas - labai sunkus nusikaltimas
žmoniškumui. Už nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato
laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba
laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šioje byloje nukentėjusiąją yra pripažinta Seimo narė
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Iki 1956 metų partizanų dukra
buvo slapstoma Lietuvos žmonių.
Istorikų teigimu, su sovietų okupacija Lietuvoje kovojo apie 50
tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.