Kauno apygardos teismas 2009 metų vasario 2 dieną nuosprendžiu
A. Geležių buvo išteisinęs. Šis nuosprendis dabar panaikintas.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas, išteisindamas A.Geležių dėl nužudymų,
padarė nepagrįstą išvadą, kad jo dalyvavimas šio nusikaltimo
padaryme neįrodytas.
Teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad A.Geležius tyčia
itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės žmones. Teismas
analizavo visus surinktus įrodymus, taip pat byloje esančius
liudytojų parodymus, juos analizavo ir siejo su kitais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį iš esmės tik
A. Geležiaus parodymais, o ne byloje surinktų ir nešališkai
įvertintų įrodymų visuma, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo
taisykles.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pranešimo, nusprendžiu buvo
iš dalies patenkinti ir dviejų nukentėjusių ieškiniai, joms
priteista po 150 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Teismas
konstatavo, kad nukentėjusiųjų prašytų 1 mln. ir 0,5 mln. litų
priteisimas prieštarautų teismų praktikai ir protingumo
kriterijams.
Be to, A. Geležius Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu
buvo nuteistas ir už tai, kad 2006 metais, būdamas areštinėje,
tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 tūkst. litų kyšį
valstybės tarnautojui, kad šis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo
veiksmų ir padėtų pakeisti kardomąją priemonę švelnesne.
Bylos duomenimis, A. Geležius kaltinamas 1994 metų pavasarį
žiauriai nužudęs du vyrus, kurie neva buvo apvogę jo brolį.
Ikiteisminis tyrimas dėl dviejų asmenų dingimo pradėtas 1994
metais Marijampolės rajono policijos komisariate, tačiau
nenustačius galimų įtariamųjų buvo sustabdytas. Po dešimties
metų, 2004 metų birželį, bylą perėmė Lietuvos kriminalinės
policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos
pareigūnai.
Pareigūnai teigė surinkę duomenų, kad Kalvarijos miestelio
gyventojas A. Geležius, siekdamas susigrąžinti pagrobtus pinigus,
kankino, o vėliau žiauriai nužudė to paties miestelio gyventojus -
Raimondą Akelį ir Zenių Valinčių. Nužudytųjų kūnai iki šiol
nerasti.
Pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamasis veikė pagal savo
kruopščiai parengtą planą. A. Geležiumi pareigūnai susidomėjo,
kai kalėjime atsidūręs jo pusbrolis Algirdas Vasiliauskas ėmė
pasakoti apie tariamas A. Geležiaus žmogžudystes.
Pats A. Vasiliauskas buvo nuteistas už tai, kad, norėdamas
atkeršyti pusbroliui A. Geležiui už 1999 metais neva pasisavintą
kontrabandinių cigarečių krovinį, 2004 metais suorganizavo
pastarojo nužudymą. Vykdytojui duoti 600 litų šaunamajam ginklui
bei 200 JAV dolerių ir 280 litų „avansas“. Tačiau nusikaltimas iki
galo nebuvo įvykdytas.
Operatyvinio tyrimo metu nustatytas A. Geležiaus nužudymo
užsakovas. Kriminalistai turėjo duomenų, kad nusikaltimas gali
būti įvykdytas bet kuriuo metu, todėl buvo nuspręsta nelaukti ir
įtariamąjį išprovokuoti. Pareigūnai inscenizavo A. Geležiaus
dingimą - netoli Kalvarijos esančio Jurgežerių ežero pakrantėje
pastatė jo automobilį „Mazda 626“, ant kurio paliko panašių į
kraujo dėmių, taip pat pakrantėje imitavo neva įvykusių
grumtynių pėdsakus. Žiniasklaidai pranešta apie tariamą
A. Geležiaus dingimą ir įtarimus, esą jis gali būti pagrobtas arba
nužudytas.
A. Vasiliauskas dėl šio nusikaltimo buvo nuteistas kalėti
pusseptintų metų, tačiau vėliau buvo išteisintas. Kalėjime
atsidūręs A. Vasiliauskas pareigūnams papasakojo, kad jo pusbrolis
prieš daugelį metų užsakė nužudyti du vyrus. Tada A. Geležius
išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė. Jis buvo patekęs į Lietuvos
policijos ieškomiausių asmenų sąrašą. Vėliau įtariamasis pats
atvyko į prokuratūrą ir pasidavė pareigūnams. Įtariama, kad
siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. Geležius
pasiūlė 20 tūkst. litų kyšį bylą tiriančiam Kriminalinės
policijos biuro pareigūnui, kad šis nevykdytų aktyvių bylos tyrimo
veiksmų. Tačiau tyrėjo papirkti nepavyko.
Ši byla teismą pasiekė tik po keliolikos metų, tyrimas buvo
porą kartų sustabdytas ir vėl atnaujintas.
Ši byla jau buvo nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme - 2010
metų pabaigoje buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis,
tačiau jis vėliau buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Generalinės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašė
apygardos teismo nuosprendį panaikinti, priimti apkaltinamąjį
nuosprendį ir skirti A. Geležiui 20 metų nelaisvės, bausmę
atliekant kalėjime, bei visiškai tenkinti nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovių ieškinius. Dar viena nukentėjusioji prašė
A. Geležiui skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti
skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
A. Geležiaus įgaliojimai savivaldybės taryboje nutraukti 2006
metais.