Teismas jau pradėjo nagrinėti Panevėžio apylinkės
prokuratūros perduotą su internetinėmis pažintimis ir
sukčiavimais susijusią baudžiamąją bylą su jose ištirtomis 84
nusikalstamomis veikomis.
Pasak prokuratūros pranešimo, šioje byloje R. B. kaltinamas
apgavęs 21 nukentėjusiąją.
Kitoje dar nebaigtoje tirti byloje dėl padarytų analogiškų
nusikalstamų veikų jau yra gauti 24 nukentėjusiųjų pareiškimai.
„Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų...“, tokius ir
panašius laiškelius su pasiūlyta galimybe užsidirbti šimtą kitą
ar net 2 tūkst. litų gavę jauni žmonės, interneto svetainių
lankytojai, susigundydavo rizikuoti tikėdamiesi lengvo uždarbio –
tokių lengvatikių daugiau negu šimtą nusikalstamų veikų
padariusiam panevėžiečiui R. B. įvairiuose šalies miestuose ir
rajonuose pavyko rasti ne vieną dešimtį.
Prokuratūros teigimu, sukčiauti linkęs vaikinas su
nukentėjusiaisiais susipažindavo internete, asmenis rinkdavosi
atsitiktinai, žinutes rašydavo tam, kas tuo metu, kaip ir jis,
būdavo prisijungęs, rašydavo ne vien savo vardu, naudodavo ir
pažįstamų anketas, žinojo jų slaptažodžius. Jo pasiūlymas
sugundė ne vieną, bet dešimtis išsvajoto darbo ar bent kokio
uždarbio ieškančių jaunų žmonių. Tarp nukentėjusiųjų -
dešimtys išsilavinusių įvairių profesijų žmonių – medikų,
pardavėjų, konditerių, kasininkių, nemažai studentų.
Susidomėjusiesiems pasiūlymu užsidirbti, jaunuolis papasakodavo
išgalvotą istoriją apie mokesčių inspekcijos užblokuotą
sąskaitą. Prašydavo jam parašiusių žmonių galimybės pinigus
pervesti į jų sąskaitą. Neva nenorėdamas tiems žmonėms suteikti
papildomų rūpesčių, sukčiautojas paprašydavo atsiųsti jam savo
internetinės bankininkystės duomenis, kad jis pats galėtų tvarkyti
jų sąskaitas. Už suteiktą pagalbą pažadėdavo užmokėti.
Nusikalstamas veikas pernai lapkričio viduryje nutraukė
pareigūnai, demaskavę sukčiautoją ir paėmę kompiuterį, naudotą
žmonėms apgaudinėti, taip pat du mobiliojo ryšio telefonus.
Prokurorės Gailutės Vilkienės teigimu, R. B. bendravo
išradingai ir įkalbinėjo pažinčių aukas juo patikėti, jam
sekėsi išvilioti svetimus internetinės bankininkystės ir
sąskaitos valdymo duomenis, apgaule įgyti svetimą turtą.
Piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir neteisėtai
realizuodamas svetimus naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių
duomenis, jis neteisėtai atlikdavo finansines operacijas ir ėmė
greituosius kreditus.
Už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga,
slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis
baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės
atėmimu, už svetimo turto įgijimą apgaule – viešaisiais
darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu
iki trejų metų, už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės
ar jos duomenų panaudojimą - bauda, areštu arba laisvės atėmimu
iki šešerių metų.