Marijampolėje, Rugių gatvėje esančiame bute, pernai rugpjūčio 7-ąją aptiktas nužudyto Artūro Leonavičiaus kūnas.
Vyriškiui peiliu buvo durta dukart ir jis mirė nuo sunkaus sužalojimo.
Šio būsto savininkas tuo metu taip pat atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, o bute gyveno E. Plikynas ir A. Leonavičius. Pastarasis ketino išsikraustyti, nes brolis marijampoliečiui buvo parūpinęs socialinį būstą.
E. Plikynas tvirtino bičiulį radęs jau negyvą, tačiau kriminalistų surinkta informacija vertė abejoti tokia įvykių seka. Įtarimai krito ant paties įnamio.
Kaltinamojo parodymai buvo prieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme.
Iš pradžių jis prisipažino, kad susikivirčijo su kartu gyvenusiu A. Leonavičiumi dėl būsto. Kai šis esą puolė smaugti E. Plikyno, pastarasis gynėsi peiliu ir galėjo sužaloti žmogų.
Dar daugiau sumaišties sukėlė nežinia iš kur atsiradę liudininkai, kurie sutiko duoti parodymus teisme. Visų jų liudijimai buvo palankūs E. Plikynui.
Skelbdamas nuosprendį teismas pareiškė, kad tiek teisiamojo, tiek kelių liudytojų teiginiai yra melagingi ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.
Teismas nustatė, kad teisiamojo sesuo sukurstė pažįstamus žmones duoti melagingus parodymus E. Plikyno naudai.
Kauno apygardos prokurorui Tomui Stelioniui palikta teisė įvertinti šiuos faktus teisiniu požiūriu, mat liudytojai prisiekia teisme sakyti tiesą ir įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melą.
Prokuroras neatmetė, kad dėl tikrovės neatitinkančių liudijimų bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
E. Plikyną Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl nužudymo ir skyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat privalės atlyginti 100 tūkst. litų neturtinės žalos nužudytojo artimiesiems.