Klaipėdos apylinkės teismas pripažino, kad R.Petkutė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – būdama Jūrininkų ligoninės viešųjų pirkimų komisijos narė protegavo statybų įmonę „Satrus”, kuriai vadovavo jos draugė 41 metų verslininkė Ilona Klajumė (ankstesnė pavardė Surgelienė).
Neskelbtinus duomenis apie viešųjų pirkimų konkursus R.Petkutė nutenkindavo I.Klajumei, kad ši galėtų gauti pelningų užsakymų. Už tokią saviveiklą juristei skirta 6500 litų bauda.
Be to, iš jos valstybės naudai bus konfiskuota 46 tūkst. litų – tokia pinigų suma prilygsta atlygiui, gautam iš „Satrus” vadovės už nelegalias paslaugas.
Nusikalstamos veiklos bendrininke įvardyta I.Klajumė iškart pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl to, ką padarė. Moteriai skirta švelnesnė bausmė – 1950 litų bauda.
R.Petkutė ir I.Klajumė 2 metus negalės atlikti su vadovaujamomis pareigomis susijusio darbo valstybės įstaigose.
Ketina sugrįžti į ligoninę
Teisėjai Ingridai Krušienei skaitant nuosprendį pirmoji neištvėrė jos sekretorė – pusantros valandos išstovėjusi mergina susmuko ant rašomojo stalo. Nutraukus posėdį kai kuriems proceso dalyviams vėliau leista prisėsti ant suolų.
Nuosprendis buvo skaitomas pustrečios valandos. Po teismo verdikto nuteistų klaipėdiečių nuotaika buvo dvejopa.
„Dar gerai, kad viskas taip baigėsi”, – džiaugėsi dokumentų klastojimu ir padėjimu kyšininkauti apkaltinta I.Klajumė.
Teisme valstybės tarnautojai prilyginta R.Petkutė ironiškai šypsojosi: „Šioje salėje trūksta vieno žmogaus – Jūrininkų ligoninės vadovo Jono Sąlygos.”
Juristė nenusimena – apskundusi teismo nuosprendį ji tikisi kitais metais grįžti į darbovietę.
R.Petkutė kol kas neatleista iš pareigų. Teismo skirti veiklos apribojimai jos irgi nebaimina.
„Jūrininkų ligoninė – viešoji, o ne valstybės įstaiga. Dirbdama pagal darbo sutartį vykdžiau vadovų nurodymus.
Jiems, o ne man galioja valstybės tarnybos įstatymai”, – aiškino nuteistoji.
Konkursai virto spektakliais
Ne tik uostamiesčio ligoninės viešųjų pirkimų konkursų darbų įkainius, bet ir jos finansines galimybes žinojusi R.Petkutės draugės įmonė „Satrus” laimėjo tris bendros 400 tūkst. litų vertės užsakymus.
„Satrus” vadovė I.Klajumė, patekusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį, prisipažino, kad R.Petkutė ją informuodavo apie numatomus ligoninės aplinkos tvarkymo darbus, jų sąmatas, padėdavo rengti pigiausius komercinius siūlymus. Už tai reikėjo atsiskaityti.
Žinodama ligoninės planus ir galimybes I.Klajumė ėmė klastoti kitų įmonių komercinius siūlymus, suderintus su slaptąja informatore – apie tai byloja verslininkės kompiuteryje aptikti įrašai. Ligoninės viešųjų pirkimų komisija svarstydavo draugių surežisuotus siūlymus.
Stoję prieš teismą šių įmonių vadovai gūžčiojo pečiais – jie nieko nežinojo apie ligoninės skelbiamus aplinkos, statybų, patalpų remonto konkursus, apie jų vardu I.Klajumės surašytus ir elektroniniu paštu administracijai perduotus komercinius siūlymus dėl viešųjų pirkimų.
Kyšį spraudė per durų plyšį
Draugių veikla susidomėję STT agentai atskleidė, jog laimėjusi ligoninės konkursus I.Klajumė turėdavo atsilyginti R.Petkutei – teisininkei už gautus užsakymus perduotų kyšių suma siekia 46 tūkst. litų.
„Satrus” vadovė R.Petkutei pinigus įteikdavo jos kabinete, savo automobilyje arba susitikusi Mokesčių inspekcijoje: „Vos tik ligoninė pervesdavo avansus, iš karto su ja atsiskaitydavau.”
Pernai rugpjūčio 25-ąją moterys sutarė pasimatyti ligoninėje. I.Klajumė kurį laiką trypčiojo prie užrakintų R.Petkutės kabineto durų, o vėliau jai paskambinusi sužinojo, kad draugė posėdžiauja.
„Tuomet ji man liepė pakišti voką su 5000 litų po kabineto durimis. Taip ir padariau.
Tai buvo atlygis už informaciją ir kitokias paslaugas”, – kalbėjo dar vykstant ikiteisminiam tyrimui savo kaltę pripažinusi verslininkė.
Juristė egzaminavo vadovą
R.Petkutė teigė, kad visus konkursus, kontroliavo ne ji, o ligoninės vadovai, ir reikalavo juos apklausti papildomai.
Ligoninės vyriausiajam gydytojui J.Sąlygai teko liudyti net kelis kartus. R.Petkutė teismo salėje jam surengė viešųjų pirkimų egzaminą. Bet J.Sąlygos ir kitų vadovų parodymai kaltinimų nesušvelnino.
Juristė negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl I.Klajumė ją pradėjo vadinti nusikalstamos veiklos bendrininke: „Jokių vokų nebuvo, pinigų už tariamą protegavimą iš jos niekada neprašiau ir negavau.”
Ligoninėje tebedirbančios R.Petkutės atleisti iš darbo negalima – teisininkė pratęsė motinystės atostogas.