Tokia suma N. Venckienė buvo įvertinusi jai tariamai padarytą žalą, kai prokurorai be jos leidimo vienoje byloje surinktą medžiagą perdavė į kitą bylą bei paprašė teismo leidimo gauti į jos telefoną įeinančių iš išeinančių skambučių išklotines.
N. Venckienes pretenzijos prokurorams atmetamos jau antrą kartą. Jos skundo nepatenkino ir Vilniaus apygardos teismas.
Ieškinį dėl dviejų milijonų litų esą jai padarytos žalos teismui įteikusi N. Venckienė, aiškino, kad jos teises pažeidė du prokurorai - Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis ir Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.
„Įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas, kuriam pareikšti įtarimai tvirkinus mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą, užsigeidė iš mažametės tėvo prisiteisti milijoną litų už tai, kad mano brolis jį pavadino iškrypėliu, pedofilu. Jeigu esant tokiai situacijai, įtariamasis pedofilas užsigeidė milijono, tai man padaryta neturtinė žala turėtų būti įvertinta daugiau nei milijonu litų“, - Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje rašė N. Venckienė.
N. Venckienė teigė, kad ji buvo apklausta liudytoja byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo.
Esą ji būdama Kauno apygardos teismo teisėja galėjo ir neliudyti šioje byloje, tačiau sutiko tai padaryti. Taip ji esą norėjo padėti tyrimui. Ji ne tik liudijo tyrėjams, bet ir sutiko, kad būtų apžiūrėtas jos sūnaus kompiuteris, kurį ji taip pat naudoja, jos darbo kabinetas bei darbinis kompiuteris.
Tai ir buvo padaryta. Šia informacija, anot jos, pasinaudojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Betingis, tų pačių metų lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui atsiuntęs raštą, kuriame pateikė informaciją apie tai, kaip N. Venckienė savo kompiuteryje vadina failus.
Vėliau dalis žmogžudysčių ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo perduota ir pedofilijos bylą tiriantiems prokurorams.
N. Venckienės nuomone, taip medžiaga tapo prieinama A. Ūsui, jo gynėjams, su ja galėjo susipažinti L. Stankūnaitė, kiti proceso dalyviai ir net žurnalistai.
„Nei dėl informacijos paviešinimo, nei dėl jos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje sutikimo aš niekada nebuvau davusi“, - ieškinyje teigia N. Venckienė
N. Venckienės nuomone, paviešindamas ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. Betingis tai darė specialiai, kerštaudamas dėl jo ir jo pavaldinių nustatytų klaidų tiriant pedofilijos bylą.
Generalinės prokuratūros prokurorą R. Savicką buvusi teisėja kaltina neteisėtai sekus jos telefoninius pokalbius. 2009 m. spalio 8 d. šis prokuroras priėmė nutarimą iš telekomunikacijų operatorių – UAB „Tele 2“, UAB „Bite GSM“ ir UAB „Omnitel“ išsirekalauti duomenis apie N. Venckienės išeinančius ir įeinančius skambučius.
„Tokie prokuroro R. Savicko veiksmai pažeidžia mano kaip teisėjos imunitetą, nes aš niekada nedaviau sutikimo išreikalauti duomenis apie įvykusius telekomunikacinius įvykius, išeinančių ir įeinančių skambučių išklotines su IMEI numeriais“, - skunde rašė dabartinė Seimo narė.
Šiais savo veiksmais, N. Venckienės nuomone, tiek K. Betingis, tiek R. Savickas pažeidė jos kaip teisėjos imunitetą.
Dviguba žmogžudyste įtariamo Drąsiaus Kedžio sesuo taip pat skundėsi, kad dėl K. Betingio ir R. Savicko veiksmų ji patyrė didelę neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą.
„Tokiais prokurorų veiksmais buvo pažeistas mano kaip teisėjos saugumas, sudarytos galimybės kištis į mano kaip teisėjos darbą“, - rašė N. Venckienė.
