Apeliacinis teismas nusprendė patenkinti 36-erių R. Jovaišo prašymą ir skirti jam stacionariąją teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę.
Teisme paskelbta pertrauka, kol bus gautas ekspertizės aktas.
Ši kraupi baudžiamoji byla išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme. Šilališkis iškart pripažino kaltę, tačiau negalėjo paaiškinti, kas išprovokavo tokį jo žiaurumą.
Per visą teismo procesą jis nė karto nesuabejojo savo psichikos sveikata, ramiai ir logiškai atsakinėjo į klausimus.
Kad teisiamasis gali turėti kokių nors problemų, teisme nesakė nei jo artimieji, nei draugai. Teisėjams taip pat nekilo abejonių.
Abi aukos – iš vieno namo
Tragiški įvykiai Šilalėje prasidėjo 2012 metų sausio 16-osios vakarą.
Abi žudiko aukos gyveno tame pačiame daugiabutyje Žemaitės gatvėje. Čia įsikūrusi ir žmogžudžio motina.
Tą vakarą kelis kartus jau teistas, taip pat ir už sunkų ir apysunkį kūno sužalojimą, R. Jovaišas atvažiavo pas motiną iš kaimo, kuriame glaudėsi su sugyventine. Netrukus jis išėjo pasivaikščioti.
Apie 23 valandą R. Jovaišas sutiko bičiulį, kuris turėjo butelį naminės, bet nebuvo kuo užkąsti. Bičiuliai užsuko pas 50-metį Alvydą Jovarauską.
Jis surado pyrago, išvirė makaronų.
„Alvydas ėmė priekaištauti, jog kažkada jam per mažai mokėjau nuompinigių už kambarį. Įniršau. Nuo spintos nuėmiau stalinį laikrodį mediniais rėmais ir trenkiau jam į galvą. Jis griuvo ant grindų.
Tuomet du ar tris kartus apsukau kaklą televizoriaus kabeliu. Jis dar spardėsi, o paskui nurimo ir ėmė mėlti”, – teisme ramiai pasakojo R. Jovaišas.
Užmušė nusikaltimo liudininką
Kai žudikas užrakino buto duris, įsidėjo raktą į kišenę. Laiptinėje sutiko Joaną Petkutę, kuri turėjo butelį alaus, abu užsuko pas 63 metų Stasį Vanagą.
„Sėdint nei iš šio, nei iš to man kilo mintis pasmaugti Joaną.
Pamačiau numestus batus, išvėriau raištelius ir priėjęs prie jos iš nugaros ėmiau smaugti. Ji priešinosi, batraištis nutrūko. Joana išbėgo”, – ramiai kalbėjo R. Jovaišas.
S. Vanagas pagąsdino, kad apie išpuolį papasakos žmonėms ir policijai.
Tuomet R. Jovaišas rado bute gulinčią plytą ir trenkė ja S. Vanagui į galvą. Iš pakaušio ir nosies paplūdo kraujas, vyras ėmė gargaliuoti.
Tada R. Jovaišas jį pribaigė smaugdamas. Vėl užrakino duris ir išėjo. Abiejų butų raktus išmetė į Šilalės tvenkinį.
Įsikūrė svetimame name
Kažkur praleidęs naktį rytą jis užsuko pas motiną, nusiprausė ir išėjo kur akys veda.
Radęs negyvenamą namą šalia Nevočių kaimo, jis čia ir pasiliko. Sausio 20-ąją žudiką sulaikė policijos pareigūnai.
„Po tų įvykių man ėmė važiuoti stogas, nusipirkau raminamųjų. 30 tablečių išgėriau per vieną dieną, kad neišprotėčiau. Tame name alkoholio negėriau, bet nepamenu, ką ten veikiau”, – kalbėjo R. Jovaišas.
Į savo vasaros sodybą nuvykęs savininkas buvo priblokštas: viskas atrodė tarsi po karo – išdaužyti langai, sulaužyti ir išvartyti baldai, išardytas televizorius, krosnyje buvę pelenai paskleisti po visus kambarius.
R. Jovaišas teigė nusikaltimo dieną išgėręs nedaug, bet sutiko, kad menkas apsvaigimas galėjo išprovokuoti agresiją. Jis tikino, kad santykiai su nužudytaisiais buvo normalūs, kartais kartu išgerdavo.
