Tokią poziciją Krašto apsaugos ministerijos vadovas
išsakė paklaustas, kaip vertina padėtį kaimyninėje Karaliaučiaus
srityje, kur šiemet buvo dislokuota Rusijos
priešlėtuvinė-priešraketinė sistema S-400, o šios šalies
vadovai užsiminė apie planus dislokuoti regione puolamąsias
raketines sistemas „Iskander“.
„Galėčiau atsakyti iš dviejų pusių. Iš vienos pusės, be
abejo, Karaliaučiaus militarizacija yra papildomas židinys, kur gali
atsitikti bet kas. Ir kokia nors nelaimė, ir provokacija, ir visokie
dalykai. Mes esame turėję Su-27 įskridimą ir panašius dalykus.
Bet darkart pakartosiu - manau, kad mūsų buvimas NATO Aljanse,
mūsų dalyvavimas kolektyvinėje gynyboje mums garantuoja pakankamai
geras pozicijas“, - sakė J. Olekas.
„O iš kitos pusės, kiekviena šalis turi galimybes vystyti savo
pajėgumus. Ten, kur reikia, tą daro ir mūsų kaimynai. Man atrodo,
kad mūsų artimesnis kalbėjimasis su kaimynais taip pat yra vienas
iš faktorių, didinančių mūsų saugumą. Aš tą matau ir NATO
Rusijos tarybos rėmuose, kai bandoma kalbėtis ir surasti sąlyčio
taškus. Sakykime, toje pačioje Afganistano operacijoje
susikalbėjimas su Rusija yra nemaža paspirtis NATO. Jei galima
Afganistane surasti bendrą kalbą, tai gal galima ir Europoje surasti
bendrą kalbą“, - kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie NATO ir Rusijos vystomus priešraketinės gynybos
pajėgumus, jis pažymėjo, kad „mes negalime uždrausti, kad mūsų
kaimynai, kurie turi galimybę ir galbūt tam tikrą poreikį, taip
pat saugo savo erdvę su tuo pačiu skydu, kuris perdengs ir mūsų
teritoriją“.
„Tyčia ar netyčia, bet jeigu taip atsitiktų, kad kas nors
grėstų Lietuvai ir vienas ar kitas skėtis tą sustabdys, tai mes
būsime patenkinti, kad tos grėsmės Lietuvos nepasiekė. Bet mes
turime turėti užtikrintumą, kad NATO skėtis mus apsaugo“, -
kalbėjo J. Olekas.
Paprašytas įvardinti galimas grėsmes ir iššūkius Lietuvos
saugumui, ministras minėjo terorizmą, tolimojo nuotolio raketas, ir
pabrėžė būtinybę giliau integruotis į NATO ir ES struktūras.
„Nuo to laiko, kai mes tapome NATO ir Europos Sąjungos nariais,
mūsų saugumas yra ženkliai padidėjęs. Be abejo, mūsų išorinė
aplinka nėra visiškai rami. Galimos terorizmo grėsmės. Tolimo
nuotolio raketoms dar nėra galimybės pagal mums žinomus duomenis
pasiekti Lietuvos, bet kas žino, kaip po truputį viskas vystosi.
Todėl manau, kad grėsmių stebėjimas, aplinkos sekimas ir aktyvus
dalyvavaimas tiek mūsų kovinio parengimo kėlime, tiek mūsų
integracijoje į kolektyvinę gynybą NATO ir ES garantuoja mūsų
saugumą“, - dėstė J. Olekas.
„Be abejo, yra ne karinės, bet tokios grėsmės kaip energetinio,
kibernetinio saugumo. Tie klausimai taip pat yra nagrinėjami, jiems
skiriamas atitinkamas dėmesys. Bet gynybinio, kovinio saugumo prasme
kolektyvinė gynyba yra pagrindinis dalykas su mūsų pasirengimu
atitikti tą kovinį pasirengimą nacionaliniu lygmeniu. Kad
kolektyvinė gynyba būtų užtikrinta, mums reikalingas tarptautinis
bendradarbiavimas, dalyvavimas operacijose, ką mes ir darome“, -
sakė jis.