Komentuodamas baigtą ikiteisminį tyrimą jis ketvirtadienį
žurnalistams taip pat atskleidė, kad tirdami OMON veiklą prokurorai
į atskirą ikiteisminį tyrimą išskyrė bylą, kurioje įtariamieji
yra lietuviai.
„Kol kas viena (byla išskirta - BNS), bet pavardžių daugiau“, -
teigė R. Jancevičius.
Pasak prokuroro, tuometinio Sovietų Sąjungos vidaus reikalų
ministerijos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties
milicijos padalinio (OMON) vadovai B. Makutynovičius ir V. Razvodovas
įtariami 15 nusikaltimų. Jie, pasak R. Jancevičiaus, figūruoja ir
„Sausio 13-osios bylos fone“, ir įvairiuose pasienio postų
užpuolimuose.
„Iš viso mūsų prokurorai inkriminuoja šiems dviem asmenims 15
nusikalstamų veikų (...). Tai yra susiję su mūsų pasienio postų
užpuolimais, tai yra ginklų grobimai, žmonių sužalojimai,
apšaudymai - visas spektras tų veikų“, - žurnalistams sakė jis.
Prieš perduodant bylą teismui dar numatoma su jos medžiaga
supažindinti nukentėjusiuosius.
R. Jancevičius sakė neabejojantis, kad teks bendrauti su
kaltinamųjų advokatais, o ne su jais pačiais.
„Be jokios abejonės, mes pagal galiojančias teisės normas
privalėsime pateikti visą baudžiamosios bylos medžiagą
susipažinti šitų dviejų asmenų greičiausiai advokatams, nes be
jokios abejonės, aš manau, (...) kad šie asmenys tikrai neatvyks į
Lietuvą ir nesusipažins su baudžiamosios bylos medžiaga“, -
kalbėjo jis.
„Procesas mūsų šalyje yra išties humaniškas ir su šita
baudžiamosios bylos medžiaga bus sudarytos sąlygos ir galimybės
susipažinti nukentėjusiesiems, o tokių nukentėjusiųjų šitoje
byloje mes jau turime nusistatę arba tokių tokių yra daugiau negu
30. Tarp jų - mūsų valstybinės organizacijos: Mutinė, Valstybės
sienos apsaugos tarnyba ir panašiai“, - teigė prokuroras.
Iš viso byloje - ne mažiau kaip 20 tomų medžiagos.
„Norėčiau pažymėti, kad tokia byla, toks procesas - asmens
perdavimas į teismą jam nesant yra praktiškai viena iš pirmųjų
mūsų šalyje, tai gi apsiriboti dabar laiku, kada konkrečiai bus
perduota byla, aš tiesiog nedrįsčiau, nes išlaikyti procedūrą
užims laiko“, - sakė R. Jancevičius ir išreiškė viltį, kad
supažindinimo procesas „nebus toks begalinis“ ir byla 2013-ųjų
pirmą pusmetį pasieks teismą.
Prokurorai ketvirtadienį pranešė baigę ikiteisminį tyrimą
dėl buvusių Vilniaus OMON vadovų nusikaltimų 1991 metais ir
ketina perduoti bylą teismui, kad jie galėtų būti teisiami už
akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
„Prokurorams yra žinoma, kad jų buvimo vieta yra Rusija. Rusija
į mūsų nevienkartinius prašymus atsisako juos išduoti“, - teigė
R. Jancevičius.
„Paskirtas jiems kardomasis kalinimas, kaip kardomoji priemonė.
Yra išduotas Europos arešto orderis, tai jeigu jie kirs Rusijos
valstybinę sieną, jie nesąlygiškai turi būti sulaikyti ir
suimti“, - akcentavo jis.
Pasak prokuratūros, abu OMON vadai įtariami organizavę jų
vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus
nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos
Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę..
B. Makutynovičius ir V. Razvodovas gali būti teisiami pagal
Lietuvos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę
už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir
tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą,
kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ir jų turto
apsaugos pažeidimą.
Minėtiems nusikaltimams senatis netaikoma, jie priskiriami prie
nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Anot prokuratūros, pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą
įtariamiesiems bus išsiųsti per kompetentingas Rusijos
susižinojimo institucijas.
„Surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla bus perduota
teismui, o kaltinamojo akto nuorašas įtariamiesiems bus išsiųstas
per baudžiamojo proceso įstatyme ir tarptautinėse sutartyse
numatytas šios šalies susižinojimo institucijas“, - informavo
Generalinė prokuratūra.
Prokuratūros teigimu, prieš dvejus metus įsigaliojusios
Baudžiamojo kodekso pataisos sudaro galimybę tokius įtariamuosius
teisti už akių, negalint jų apklausti.
Anksčiau prokuratūros atstovai BNS yra sakę, kad
B. Makutynovičius bei V. Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš
Lietuvą nuo 1991 sausio 11-osios iki 1991 rugpjūčio 25 dienos.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų
liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni
policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar
nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.