Apie prieš pusantrų metų įvykusį incidentą D. Milius pasakojo drebančiu balsu. Jūros šventė iki šiol jam kelia skausmą ir kartėlį. Tuokart atbėgęs sudrausminti įsisiautėjusių policininkų, jis netrukus pats tapo įvykio kaltininku, o policijos automobilyje patyrė tikrą egzekuciją.
36-erių vyras vis dar negali atsigauti nuo tą naktį patirtų pareigūnų smūgių kumščiais ir patyčių, o kaskart išvydęs policijos ekipažą, susigūžia iš baimės.
„Kaip galėjau tylėti, jeigu mačiau, kad su žmonėmis elgiamasi neteisingai? Abejingumas man nesuprantamas“, - savo poelgio, vėliau sukėlusio daug fizinio ir dvasinio skausmo, motyvą bandė paaiškinti D. Milius.
Chuliganai su uniformomis, - taip klaipėdietis vadina savo tikrąją pareigą – ginti žmogų pamiršusius pareigūnus.
Iš liudininko tapo kaltininku
Incidentas, nutikęs 2011-ųjų liepos 31-osios paryčiais, turėjo baigtis visiškai kitaip. Tąnakt klaipėdietis su keliais bičiuliais dalyvavo Jūros šventės renginiuose miesto centre. Pasigėrėjusi dangų nušvietusiais fejerverkais, šiltą naktį kompanija įsitaisė ant vejos senamiestyje, priešais barą „Bohema“. Po kurio laiko vyrui prireikė į tualetą, tad jis nusprendė užbėgti į vos už keliolikos metrų esantį barą. Tačiau nespėjęs įkelti kojos į vidų, išvydo iš baro išlekiantį savo pažįstamą, kurį vijosi du vyriškiai. Vyrai neatrodė draugiškai nusiteikę.
Nespėjęs susigaudyti, kas vyksta, D. Milius akimirką stovėjo nustėręs. Po akimirkos tarsi iš niekur prie besigrumiančios trijulės prišoko du policininkai. D. Milius teigė, kad jie nė nebandė taikiai išspręsti konflikto ar aiškintis, kas kaltas, o čia pat puolė mojuoti lazdomis ir kumščiais. Incidento liudininku tapęs klaipėdietis bandė sudrausminti įsismarkavusius pareigūnus, klausė, kodėl šie muša žmones. Tą patį esą darė ir daugiau įvykį mačiusių Jūros šventės dalyvių. Policininkų veiksmai susirinkusiems neatrodė pagrįsti.
Patrulių parodymai skyrėsi
Padėti tenorėjęs D. Milius netrukus buvo įtrauktas į įvykio sūkurį, nors pats sako iki šiol nesuprantantis, kaip tai įvyko. „Į akis man papurškė dujų, aš susiėmiau rankomis veidą, pradėjau aimanuoti. Paaiškėjo, kad atitraukiau jų dėmesį, o tuo metu kiti paspruko, tad didžiausias kaltininkas likau aš, nors buvau visiškai niekuo dėtas. Tada mane ėmė talžyti lazdomis, bandė uždėti antrankius. Mane ištiko šokas ir panika – instinktyviai priešinausi, nes negalėjau suprasti, dėl ko esu taip žiauriai mušamas“, - pasakojo vyras. Siekdamas išvengti suėmimo, jis atsitūpė ir įsikibo į policijos automobilio priekinę padangą. Vis bandė klausti, už ką jį nori sulaikyti. Pareigūnus stengėsi sugėdinti ir įvykio liudininkai. Galiausiai policininkai kiek aprimo.
Teisme įvykyje dalyvavę pareigūnai liudijo, kad padėti sutramdyti besipriešinantį vyrą jie iškvietė dar vieną patrulių ekipažą. D. Milius tvirtino, jog jokio antro ekipažo nebuvo, tai esanti tik pačių pareigūnų sukurta versija. Ar gali būti, kad dviem tvirtiems, parengtiems ir ginkluotiems policininkams prireikė pagalbos sulaikant smulkaus sudėjimo ir neginkluotą vaikiną? Teisme pavyko įrodyti, kad D. Milius, priešingai nei teigiama kaltinamajame akte, neplūdo pareigūnų keiksmažodžiais ir negrasino jiems, taip pat nenustatyta, kad sulaikomas vyras smurtavo.
Vienas iš patrulių, Arvydas Gužauskas teisme patvirtino, kad siekiant sulaikyti besipriešinantį D. Milių, buvo iškviestas pastiprinimas. Esą D. Milius neleido uždėti antrankių, tačiau nesmurtavo ir savo veiksmais A. Gužausko neįžeidė. Jo kolega patrulis Ramūnas Žyprė nurodė priešingai – neva D. Milius keikėsi, plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino juos atleisiąs iš darbo. Tačiau šiuos žodžius paneigė vieno įvykio liudininko telefonu padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad sulaikytasis ne bandė muštis, o pats visaip stengėsi ištrūkti iš savo pareigas uoliai vykdančių policininkų rankų.
Pakeliui į areštinę - egzekucija
Teismas pripažino, kad „D. Milius yra ypač smulkaus kūno sudėjimo, todėl jo suspausti kumščiai dviem fiziškai stipriems policijos pareigūnams realios fizinio smurto grėsmės negalėjo sukelti ir nesukėlė“. Vyras esą siekė išprovokuoti pareigūnus, pasirodyti kaip policijos auka, kartu pademonstruoti pareigūnų bejėgiškumą ir sutrikdyti viešąją tvarką. Už tai teismas skyrė D. Miliui 910 litų dydžio baudą.
Nors klaipėdietį teismas išteisino dėl pasipriešinimo pareigūnui, už ką jam grėsė laisvės atėmimas iki trejų metų, D. Milius dėl to nė kiek nesidžiaugia. Norėdamas padėti skriaudžiamiems žmonėms, jis pats tapo nuteistuoju, o galiausiai ir prarado sveikatą.
Kai patruliams galiausiai pavyko palaužti gležno vyro pasipriešinimą, šis buvo įgrūstas į policijos automobilį ir ant galinės jo sėdynės atsisėdo šalia raumeningo, neuniformuoto vyriškio trumpai kirptais plaukais. „Žmogus – spinta“, - vaizdžiai apibūdino bendrakeleivį.
„Dabar jis tavo“, - tokius žodžius iš priekyje sėdinčių policininkų išgirdo D. Milius. Tada, paties D. Miliaus žodžiais tariant, prasidėjo tikra egzekucija.
„Nežinau, kas buvo tas vyras, bet vėliau mačiau jį policijos komisariate. Gavęs leidimą iš kolegų jis pradėjo mane talžyti tiesiog mašinoje. Daugiausia smūgiavo kumščiu ir alkūne, taikė tiesiai į vadinamąjį saulės rezginį, laužė ir tąsė dešinę ranką. Gal taip norėjo užsitikrinti, jog pakaks įrodymų, kad aš smarkiai priešinausi?“ – žiauraus elgesio motyvų ieškojo D. Milius. Vežamas į areštinę jis rangėsi iš skausmo, dejavo, tačiau smūgiai nesiliovė.
Išvadino „pydaru“
„Man atrodė, kad egzekucija truko visą amžinybę. Girdėjau juos tyčiojantis, jie vadino mane „pydaru“, visaip žemino. Tai, kas vyko lauke, tebuvo niekis, palyginti su tuo, ką patyriau automobilyje“, - teigė vyras.
Galiausiai prie kojų parkritusį ir nebejudantį sulaikytąjį pamatęs „baudėjas“ aprimo. Pareigūnai susigriebė, kad daužomas vyras galėjo prarasti sąmonę. Netrukus ekipažas atvyko į komisariatą. Kvapą atgavęs D. Milius likusią nakties dalį turėjo praleisti ant kieto areštinės gulto. Tačiau sudaužytus šonus taip stipriai maudė, kad po kelių valandų susirūpinę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apžiūrėję vyrą medikai jį išsivežė į ligoninę.
Dėl inksto sumušimo D. Milius daugiau kaip savaitę praleido ligoninėje. Tačiau duriantis skausmas krūtinėje nesiliovė, tad prireikė išsamaus tyrimo – kompiuterinės tomografijos. Ši parodė, kad krūtinkaulis lūžęs trijose vietose. Bičiuliai patarė klaipėdiečiui kreiptis į teismą dėl pareigūnų smurto. Ikiteisminis tyrimas pagal D. Miliaus prašymą buvo pradėtas, tačiau netrukus nutrauktas, neradus pakankamai įrodymų.
Susidūrimo su policija pasekmes jaunas vyras jaus visą gyvenimą. Jau kurį laiką jis negali rasti darbo, o dabar dėl teistumo ir pakrikusios sveikatos bus dar sunkiau tai padaryti.
Nuo sunkių išgyvenimų neatsigaunantis D. Milius prisipažino: jeigu netyčia patektų į panašią situaciją, kokia nutiko prieš pusantrų metų Klaipėdos senamiestyje, nepultų ieškoti teisybės. Vyras įsitikinęs, jog eiliniams piliečiams, negalintiems pasigirti aukštomis pareigomis ir turtais, belieka tylėti ir nesikišti.