Supykdė nepagamintas valgis
Trečiadienį Panevėžio apygardos teismui pradėjus nagrinėti 58 metų rokiškėnės Raisos Greznovos nužudymo bylą, dėl šio nusikaltimo teisiamas jos sūnus Igoris pareiškė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir atvirai pasakojo, kaip viskas nutiko.
Pagalbiniu darbininku vienoje Rokiškio bendrovių dirbęs I. Greznovas, nužudymo išvakarėse grįžęs iš darbo, rado laišką iš antstolių, pranešantį apie nuskaičiuotus nuo jo sąskaitos pinigus. Pasipiktinęs vaikinas nusprendė kitą dieną eiti išsiaiškinti į antstolių kontorą, todėl pasiėmė laisvadienį.
Birželio 15 dieną, iš ryto nuėjęs pas antstolius, po pietų I. Greznovas grįžo namo. Išeidamas jis buvo paprašęs motinos pagaminti valgyti, tačiau grįžęs rado ją sėdinčią virtuvėje ir geriančią alų. Ir pats būdamas neblaivus, vaikinas sako labai supykęs ant motinos ir ėmęs su ja bartis.
Peilį prisiminė tik teisme
„Tada motina paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir atstatė man į krūtinę“, – teisme pasakojo apie tolesnius įvykius rokiškėnas. Valstybės kaltinimą palaikančiai prokurorei priminus, kad iki šiol jis nei karto šios aplinkybės dėl peilio neminėjęs, teisiamasis nesutriko ir paaiškino iš pradžių to nesakęs, nes jam buvo gėda. Vis dėlto paprašytas patikslinti, ką turi galvoje, jis plačiau paaiškinti negalėjo.
I. Greznovas sakė iš pradžių trenkęs savo motinai kumščiu į veidą. Ji parkrito ant žemės ir prasiskėlė smakrą, o sūnus dar kelis kartus jai trenkė, spyrė.
„Kad nereikėtų rankomis mušti, nuėjau į sandėliuką, esantį tame pačiame daugiabučio aukšte, ir atsinešiau lazdą“, – toliau pasakojo teisiamasis. Tuomet jis tebegulinčiai motinai kelis kartus trenkė maždaug metro ilgio sunkia plastikine lazda. I. Greznovo teigimu, iš viso rankomis, kojomis ir lazda jis savo motinai sudavė maždaug 20 smūgių.
Mirė nuo galvos traumos
Vėliau teismo medicinos ekspertas ant nužudytosios kūno rado 53 trauminio poveikio žymes, tačiau konstatavo, kad dalis jų galėjo atsirasti krentant ant grindų, todėl smūgių galėjo būti suduota mažiau, galbūt ir apie dvidešimt.
R. Greznovos gyvybė užgeso nuo sunkios galvos traumos – kai lūžus kaukolės kaulams, į smegenis išsiliejo kraujas. Tačiau jai buvo padaryta ir daugiau sužalojimų – nuo sūnaus smūgių lūžo abu žandikauliai, keli šonkauliai, kūnas buvo nusėtas didžiulėmis kraujosrūvomis.
Daužyti jį pagimdžiusią ir užauginusią moterį jaunuolis liovėsi jai pradėjus kriokti. Išsigandęs sūnus sąmonę praradusią, merdėjančią motiną paguldė į lovą jos kambaryje ir išėjo. „Tą dieną daugiau į tą kambarį nėjau. Įsijungiau televizorių, pasidariau valgyti“, – ramiu balsu tolesnius įvykius dėstė teismui I. Greznovas. Tiesa, prieš tai nusivilko motinos krauju aptaškytus rūbus ir sukišo į skalbyklę.
Policijai pranešė kaimynai
Į motinos kambarį rokiškėnas ryžosi įeiti tik kitą dieną. Atidengęs antklodę, kuria buvo ją užklojęs ir pamatęs, kad ji apsišlapinusi, I. Greznovas nuvilko ir užmerkė jos drabužius. „O prisilietęs prie šaltos rankos supratau, kad ji nebegyva“, – pasakojimą teisme tęsė vaikinas. Tuomet jis parduotuvėje nusipirko butelį degtinės ir su draugu išgėrė.
Kai pakviestas užsukti išgerti tame pačiame Taikos gatvės daugiabutyje gyvenantis draugas paklausė, kur jo motina, vaikinas atsakė, jog miega.
Tačiau ilgai paslaptyje savo padaryto nusikaltimo I. Greznovas neišlaikė. Kitą dieną jį, geriantį laiptinėje pamačiusiam kitam bičiuliui paklausus, kodėl neina namo, vaikinas paaiškino negalįs ten eiti, nes ten yra jo nužudyta motina.
Netrukus kalbos, kad R. Greznova gali būti nužudyta, pasklido po visą daugiabutį ir kažkas iš gyventojų pranešė apie tai policijai. Ketvirtajame namo aukšte esančiame bute iš tiesų buvo rastas negyva šeimininkė, pareigūnai sulaikė jos sūnų.
Sūnus skriaudė ne vienerius metus
Teisme liudijusi nukentėjusiąja pripažinta 3 metais jaunesnė nužudytosios sesuo, taip pat Rokiškyje gyvenanti Lidija Lisnevskaja sakė, kad su netoliese gyvenančia seserimi nuolat susitikdavo. Tačiau prieš jos mirtį buvo kuriam laikui išvažiavusi pas savo vaikus į Vilnių.
Grįžusi į Rokiškį, ji nuėjo pas seserį, tačiau butas buvo užrakintas. O kitą dieną ji išgirdo kraupią žinią apie Raisos mirtį.
Nukentėjusiais šioje byloje kartu su broliu pripažinta L. Lisnevskaja teismui paaiškino civilinio ieškinio sūnėnui nepateiksianti, neprašysianti jo ir atiduoti nužudytosios laidotuvėms išleistus pinigus. „Mums nieko iš jo nereikia“, – paaiškino rokiškėnė.
L. Lisnevskaja lrytas.lt sakė, kad jos sesuo, prieš 9 metus palaidojusi vyrą, vienturtį sūnų Igorį užaugino viena. „Ji labai savo vaiką mylėjo, nieko negailėjo“, – pasakojo nužudytosios sesuo.
Pradėjusi gauti išankstinę pensiją, R. Greznova pinigų dar prasimanydavo ir pažįstamiems pasiūdama ar pataisydama kokį drabužį, nes buvo gera siuvėja. Tame pačiame aukšte gyvenanti moteris, liudydama teisme sakė, kad R. Greznova pas ją vis užsukdavo pasiskolinti pinigų alkoholiui, tačiau visuomet vėliau skolą atiduodavo. „Vos gavusi pasiskolinti pinigų, ji pati arba Igoris bėgdavo į parduotuvę pirkti alkoholio“, – pasakojo teisme kaimynė. Jos nuomone, R. Greznova girtaudavo kartu su sūnumi.
Kaimynams nebuvo paslaptis, kad I. Greznovas savo motiną muša – ši dažnai vaikščiodavo sumušta, mėlynėmis nusėtu veidu. Teisme liudijęs vienas teisiamojo draugas, gyvenantis tame pačiame name, taip pat patvirtino matęs kraujosrūvas ant R. Greznovos kūno ir supratęs, kad tai bičiulis ją muša. Tačiau paklausti, kodėl jis taip elgiasi, vaikinui nekilo mintis. Jis taip pat patvirtino kartais girdėdavęs pas Greznovus triukšmą, lyg vyktų konfliktas, tačiau nesikišęs. „Taigi kas su motinomis nepasibara“, – teisinosi rokiškėnas.
Lisnevskaja sakė mėlynes ant sesers kūno ėmusi pastebėti maždaug prieš 3 metus. Tačiau paklausta, ar ne sūnus ją muša, R. Greznova seseriai tai neigdavo ir nieko daugiau jai nepaaiškindavo.
Pats I. Greznovas teismui prisipažino, kad likus maždaug 3 paroms iki nužudymo, taip pat buvo motiną sumušęs: trenkęs kelis kartus kumščiu jai į veidą.
Po teisiamojo apklausos kelis klausimus jam uždavė ir valstybės skirtas gynėjas. Tik jo klausimų užvestas ant kelio, I. Greznovas keliais šykščiais sakiniais pasakė, kad labai gailisi nužudęs motiną.
Išklausęs kaltinamąjį, nukentėjusiąją ir kelis liudytojus, teismas netrukus rinksis klausyti baigiamųjų kalbų, o vėliau skelbs I. Greznovui nuosprendį.