Antradienį prieš pietus STT Klaipėdos valdybos pareigūnai darbo vietoje
sulaikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir
teritorijų planavimo skyriaus vedėją 42 metų Svajūną Bradūną.
Į jo kabinetą pareigūnai atėjo iš karto po to, kai S. Bradūnas į darbo
vietą grįžo po susitikimo su vienu architektu ir užsakovu. Valdininko
darbo vietoje atlikus beveik valandą trukusią kratą kabineto durys buvo
užantspauduotos.
Pirminiais duomenimis, S. Bradūnas sulaikytas pagal Baudžiamojo kodekso
228 straipsnį. Jis įtariamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi
arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė,
juridinis ar fizinis asmuo.
Už tai numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau neatmetama, kad kurorto savivaldybės skyriaus vedėjui įtarimų
gali ir padaugėti.
Apie įtarimą keliantį Palangos vyriausiojo architekto darbo stilių tarp
verslininkų seniai sklando negeros kalbos. Teigiama, kad kurorte norint
pasistatyti pastatą ar gauti skyriaus vedėjo suderinimą, verslininkams
tenka nueiti kryžiaus kelius.
Vieni teigiamo rezultato sulaukia labai greitai. Kitiems derinimo
procesas vilkinamas mėnesių mėnesiais.
Architekto išsilavinimą turintis S. Bradūnas Palangos savivaldybės
Architektūros skyriuje dirba nuo 2007 metų spalio mėnesio. Pakaitiniu
darbuotoju priimtas vyras laimėjo konkursą į vyriausiojo specialisto
vietą.
Vėliau jis karjeros laiptais kilo perkėlimo tvarka. Nepraėjus nė metams
jis jau buvo skyriaus vedėjo pavaduotoju, o nuo 2010 metų sausio tapo
skyriaus vadovu.
Prieš 5 metus, kai iš Vilniaus į pajūrį atvykęs S. Bradūnas pradėjo
dirbti Palangos savivaldybėje, „Lietuvos rytas“ rašė apie paskui jį
atsivelkantį didelių skolų šleifą.
Vos tik S. Bradūnui įsidarbinus, Palangos savivaldybės buhalterija
sulaukė net kelių antstolių raštų. Vilniečio ir jam priklausančios
individualios įmonės skolos siekė per 100 tūkst. litų.
Atskaičius išmokėjimus antstoliams, S. Bradūnas per mėnesį negaudavo nė
1000 litų algos. Įdomu tai, kad valstybės tarnyboje pradėjęs dirbti
architektas yra atsiskaitęs su didžiąja dalimi skolininkų.
Jau tuomet įsiskolinusio valstybės tarnautojo reputacija STT pareigūnams
kėlė įtarimų.
„Asmeninėse skolose paskendęs valstybės tarnautojas tampa pažeidžiamas“,
- prieš 5 metus tvirtino tuometis STT Korupcijos prevencijos valdybos
viršininkas Vytas Rimkus.
Anot jo, vengimas susimokėti skolas, net bandymai apgauti valstybę
apibūdina žmogų, kaip asmenybę ir kelia riziką valstybės tarnyboje jam
užimant tokias pareigas, kurios susijusios su sprendimų priėmimu.
Pareigūno nuomone, skolų slegiamą ir ir menką algos dalį gaunantį
valdininką yra lengviau sugundyti kyšiu. Juo labiau jam dirbant
korupcijos požiūriu jautriame savivaldybės architektūros ir urbanistikos
skyriuje.