Antradienį prieš pietus STT Klaipėdos valdybos pareigūnai darbo vietoje sulaikė Palangos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją 42 metų Svajūną Bradūną.
Į jo kabinetą pareigūnai atėjo iš karto po to, kai S. Bradūnas į darbo vietą grįžo po susitikimo su vienu architektu ir užsakovu. Valdininko darbo vietoje atlikus beveik valandą trukusią kratą kabineto durys buvo užantspauduotos.
Pirminiais duomenimis, S. Bradūnas sulaikytas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Jis įtariamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo.
Už tai numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau neatmetama, kad kurorto savivaldybės skyriaus vedėjui įtarimų gali ir padaugėti.
Apie įtarimą keliantį Palangos vyriausiojo architekto darbo stilių tarp verslininkų seniai sklando negeros kalbos. Teigiama, kad kurorte norint pasistatyti pastatą ar gauti skyriaus vedėjo suderinimą, verslininkams tenka nueiti kryžiaus kelius.
Vieni teigiamo rezultato sulaukia labai greitai. Kitiems derinimo procesas vilkinamas mėnesių mėnesiais.
Architekto išsilavinimą turintis S. Bradūnas Palangos savivaldybės Architektūros skyriuje dirba nuo 2007 metų spalio mėnesio. Pakaitiniu darbuotoju priimtas vyras laimėjo konkursą į vyriausiojo specialisto vietą.
Vėliau jis karjeros laiptais kilo perkėlimo tvarka. Nepraėjus nė metams jis jau buvo skyriaus vedėjo pavaduotoju, o nuo 2010 metų sausio tapo skyriaus vadovu.
Prieš 5 metus, kai iš Vilniaus į pajūrį atvykęs S. Bradūnas pradėjo dirbti Palangos savivaldybėje, „Lietuvos rytas“ rašė apie paskui jį atsivelkantį didelių skolų šleifą.
Vos tik S. Bradūnui įsidarbinus, Palangos savivaldybės buhalterija sulaukė net kelių antstolių raštų. Vilniečio ir jam priklausančios individualios įmonės skolos siekė per 100 tūkst. litų.
Atskaičius išmokėjimus antstoliams, S. Bradūnas per mėnesį negaudavo nė 1000 litų algos. Įdomu tai, kad valstybės tarnyboje pradėjęs dirbti architektas yra atsiskaitęs su didžiąja dalimi skolininkų.
Jau tuomet įsiskolinusio valstybės tarnautojo reputacija STT pareigūnams kėlė įtarimų.
„Asmeninėse skolose paskendęs valstybės tarnautojas tampa pažeidžiamas“, - prieš 5 metus tvirtino tuometis STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus.
Anot jo, vengimas susimokėti skolas, net bandymai apgauti valstybę apibūdina žmogų, kaip asmenybę ir kelia riziką valstybės tarnyboje jam užimant tokias pareigas, kurios susijusios su sprendimų priėmimu.
Pareigūno nuomone, skolų slegiamą ir ir menką algos dalį gaunantį valdininką yra lengviau sugundyti kyšiu. Juo labiau jam dirbant korupcijos požiūriu jautriame savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriuje.
