Kriminalinės policijos biuro vadovas antradienį teismui
pasakojo, kad jo tuometinis pavaduotojas Tomas Ulpis jam buvo
pranešęs, jog lankėsi kažkoks asmuo, kuris pateikė informaciją,
kad D. Kedys išsakė mintį, jog reikia žudyti pedofilus. Tačiau,
pasak A. Matonio, dabar byloje esantis valstybės saugomas liudytojas,
jo pavaldinio buvo įvertintas kaip nepatikimas. Detalios informacijos
pateikta nebuvo, apskritai spręsta, ar į tą informaciją reaguoti.
Tačiau su gauta, kad ir nepatikima įvertinta informacija nueita į
Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur buvo atliekamas ikiteisminis
tyrimas galimos pedofilijos byloje.
A. Matonis teigė, kad informacija buvo pateikta Vilniaus apygardos
prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui, jo
pavaduotojui Brunonui Maculevičiui ir galimos pedofilijos bylą
tyrusiam prokurorui Nerijui Bieliauskui.
A. Matonio, kuris ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis
liudytojas, parodymų R. Jancevičius komentuoti nepanoro. Jų
nekomentavo ir jo pavaduotojas B. Maculevičius.
„Teismui suteiksime tokią galimybę įvertinti parodymus. (...)
Aš turbūt būsiu kviečiamas į teismą liudytoju, ir tik teismui
paaiškinsiu, tyrime buvau apklaustas, dabar aš nekomentuosiu“, - BNS
sakė B. Maculevičius.
Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės
prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius bandė paaiškinti
tuometinę situaciją ir galimai netinkamus policijos veiksmus.
„Toje byloje (pedofilijos -BNS) D. Kedys buvo nukentėjusysis,
policija pradėjo tyrimą ne nuo to galo - tai yra turėdami teisę ir
pareigą taikyti operatyvinį tyrimą, patikrinti informaciją, ji
buvo nepatikrinta, jie įėjo į ikiteisminį tyrimą, kur D. Kedys
nukentėjusysis. Iš tiesų komplikuota, nes tada neaišku, kokį
ikiteisminį tyrimą atlieka prokurorai“, - žurnalistams po
posėdžio sakė prokuroras A. Verenius.
Į klausimą, ar M. Žalimo informacija iš tikrųjų buvo
abstrakti, M. Verenius atsakė, kad jeigu ji būtų abstrakti, šios
baudžiamosios bylos nebūtų.
„Žmogus vertino taip, kaip suprato“, - atsakė prokuroras,
paklaustas, kad A. Matonis M. Žalimo pasakojimą įvertino „kaip iš
mėnulio“.
Valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinė prokuratūra teisme
aiškinosi, ar iš šaltinio gauta informacija tinkamai įforminta.
„Jeigu ne byla apygardos prokuratūroje, aš net nežinau, kas
būtų daroma su šia informacija“, - sakė A. Matonis.
Buvęs policijos generalinio pavaduotojas Visvaldas Račkauskas,
dabar kaltinamasis, žurnalistams sakė, kad iki nužudymo Kaune jam
nebuvo žinoma jokia informacija apie galimas žudynes.
„Aš nieko nežinojau. Apie galimas grėsmes iki teisėjo
nužudymo manęs niekas neinformavo. Teismo proceso metu paaiškės
visos aplinkybės, kas sako tiesą ir netiesą“, - kalbėjo
V. Račkauskas.
Teismo posėdyje antradienį pasirodė ir valstybės saugoma pora
- M.Žalimas bei jo gyvenimo draugė Laura Žiliūtė. Pastaroji
pasakojo, kad su vaiko tėvu M. Žalimu bendrauja penkerius-šešerius
metus.
„Tiesiog žinojau, kad turėjo draugą Mindaugą Ivanauską, šis
turėjo draugę Eglę Barauskaitę. Mes abi turime vaikų, apie tai
bendraudavome. 2009 metais jie atvyko į svečius, vėliau su Mindaugu
išvažiavo neva batų pirkti“, - pasakojo L. Žiliūtė.
Netrukus moteris iš savo gyvenimo draugo sužinojo, kad šeimos
draugai planuoja kažkokį nusikaltimą.
„Jeigu žinau, eini, pasakai, kur reikia“, - prisiminė pokalbį
su M.Žalimu jo gyvenimo draugė. Vėliau M.Žalimas jai pasakė, kad
galbūt draugai pasikarščiavo, jis nelabai tiki jų ketinimais.
Pasak liudytojos, vėliau, supratęs, jog draugų planai gali
būti realizuoti, sėdo prie kompiuterio, susirado tolimo giminaičio
Algirdo Stončaičio kontaktus ir nuvyko pas jį.
Moters teigimu, netrukus po žudynių M. Žalimą į namus
persirengti atvežė policijos automobilis tamsintais langais.
„Kedys buvo įsitikinęs, kad dukrą prievartauja ir jis pats
žada žudyti skriaudikus. Mindaugas sakė, kad Kedys karštakošis ir
nusiramins. Vėliau paaiškėjo, kad Kedys nori, kad Mindaugas po
žudynių paslėptų sodo namelyje.(..) Mindaugas tikėjosi, kad
policininkai užkirs kelią žudynėms. Mindaugo klausinėjo, kur gali
būti Kedys, jį laikė Policijos departamente jau po žudynių.
Policija sakė nesikreipti į prokuratūrą, nes apkaltins
bendrininku“, - pasakojo liudytoja.
Ji pripažino, kad su E. Barauskaite ir jos vaiko tėvu bendravo ir
po žudynių - bijojo išsiduoti, kad jie neįtartų, jog kai kurie
faktai žinomi.
Tuo metu žurnalistas Virginijus Gaivenis, į kurį kreipėsi
M.Žalimas, norėdamas papasakoti, apie žudynių priešistorę,
pareiškė, jog iki šiol tiki, kad M. Žalimo pasakojime yra daug
tiesos, tačiau jis yra žmogus, kuriam „svyla užpakalis, jis
susipainiojo tarp melo ir tiesos“.