Tiksinti socialinė bomba
Ramiai gyventi Vilkijos kraštui neduoda keli įtampos židiniai. Socialinė padėtis miestelyje itin prasta – čia daugybė bedarbių ir be socialinės paramos negalinčių išgyventi žmonių.
„Normalu, kad krašte, kur pajamos itin mažos arba žmonės jų išvis neturi, pasitaiko labai daug smulkių vagysčių ir panašių nusikaltimų“, - pasakojo Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis.
Vilkijos kraštas išsiskiria ir didesniu, nei įprasta padegimų skaičiumi. Tokie atvejai nėra kasdieniai, tačiau dažnesni, nei kitur. Todėl pareigūnai šiems nusikaltimams skiria itin daug dėmesio.
„Bandome aiškintis kiekvieną atvejį. Dega labai įvairūs objektai – butų durys, automobiliai. Kai kur įtariame šeimyninius konfliktus, kai kur gal kažkas aiškinasi santykius. Tačiau neatmetame, kad padeginėti gali tam tikrų problemų turintis asmuo“, - sakė R. Oželis.
Tačiau miestelėnai gerų naujienų kol kas nesulauks: dviem pamainomis visą parą budinčių pareigūnų Vilkijoje bent jau artimiausiu metu neatsiras. Tvarką bandoma užtikrinti pasitelkiant rajone budinčius ekipažus.
Kodėl dingsta arkliai?
Viešumoje nuolat pasigirsta įvairiausių istorijų apie Vilkijos čigonus. Tačiau visos jos nutinka toli nuo miestelio. Gyvenvietėje romai stengiasi niekam neužkliūti, neieško konfliktų, o į vietinius dažnai kreipiasi „ponuli“.
Romai Vilkijoje apsigyveno tarybiniais laikais. Tuomet būta vilčių, kad juos pavyks įtraukti į bendruomenę, įdarbinti vietiniame kolūkyje. Tačiau realybė pasirodė visiškai kitokia. Daugelis jų nedirba, o pragyvenimui prasimano įvairiais būdais.
„Vis pasigirsta istorijų, kad kažkur sukčiauja pardavinėdami arklius, įkiša kokiam kaime pirkėjui dvėsną. Randame ir švirkštų. Džiaugiamės tuo, kad Vilkijoje jie vengia nusikalsti. Žinoma, bijome, kad situacija gali prastėti. Tai pat baiminamės ir narkotikų paplitimo“, - kalbėjo Vilkijos seniūnas Leonardas Deglius.
Vyras puikiai prisimena keletą policijos reidų, kurių metu pas vietinius romus buvo rasta narkotikų. Aplink miestelį taip pat kartkartėmis dingsta ir arkliai. Dėl šių vagysčių vietiniai šnairuoja į čigonus.
Keliautoją apiplėšė du kartus
Nemalonių emocijų teko patirti ir vienam keliauti autostopu mėgstančiam straipsnio autoriaus pažįstamam. Prieš gerą dešimtmetį prie Vilkijos jį net dukart apiplėšė čigonai. Vaikinas abu kartus atsisveikino su mobiliuoju telefonu ir pinigine. Maža to, vieną kartą romai savo žodžių svarumą grindė net pistoletu.
„Galbūt tai tik sutapimas ir tai buvo ne vietiniai čigonai. Tačiau abu kartus tai įvyko prie Vilkijos ženklo“, - pasakojo apiplėšimų auka Eimantas.
Miestelio romai buvo sulaukę ir įtarimų, kai metų pradžioje nedidelį Gožių kaimą (Kėdainių r.) sukrėtė šiose vietose negirdėto žiaurumo nusikaltimas – garbaus amžiaus moteris buvo surišta ir nužudyta, o sunkiai sužalotas jos sutuoktinis atsidūrė Kauno klinikose. Įtarimų kilo, nes garbaus amžiaus pora nuolat mainydavo arklius su pas juos atvykstančiais čigonais iš Vilkijos.
Tačiau seniūnas žino ir gerų pavyzdžių. Vienas tokių – lietuvę su trimis vaikais vedusio čigono šeima. Vyras puikiai integravosi, dirba. Pasakodamas apie šią šeimą L. Deglius neslepia šypsenos. Esą ne kiekvienas Vilkijos gyventojas toks tvarkingas ir naudingas bendruomenei kaip šis romas.
„Bandėme čigonus suskaičiuoti. Tačiau tai labai sunku, nes jie nuolat migruoja, atvyksta giminės, vėl išvyksta. Manome, kad šiuo metu Vilkijoje yra septynios šeimos, kuriose gyvena 28 čigonai. Tačiau skaičiai - tik apytiksliai“, - sakė seniūnas.
Buki, įžūlūs, agresyvūs
Kur kas labiau nei čigonų reikalai L. Deglių jaudina tai, kad policijos nuovada miestelyje dirba tik dieną. Nors sunkių nusikaltimų Vilkijoje pasitaiko itin retai, chuliganai čia tiesiog šeimininkauja. Vietiniai nusikaltėliai žino, kad spės pasprukti iki atvykstant pareigūnams.
„Policija tikrai stengiasi, rengia reidus, bet aš manau, kad tauta dar nepasiruošusi tokiam teisėsaugos modeliui, kaip Vakarų šalyse. Mums dar tebereikia, kad ant kiekvieno kampo būtų po policininką“, - tikino seniūnas.
Tiesa, policija išsprendė miestelį kurį laiką kankinusią chuliganų su automobiliais problemą. L. Deglys prisimena, kai tik pradėjo dirbti seniūnu ir vietiniai jo nepažinojo, chuliganai atvirai automobiliais siautėdavo ir miestelyje, ir apylinkėse. Situacija pagerėjo tik kelyje Kaunas – Vilkija pradėjus nuolat budėti patruliams.
Susidurti su vietinių chuliganų agresija – nesunku. Straipsnio autoriui pakako išlipti iš automobilio su fotoaparatu ir pradėti fotografuoti stovinčias policijos mašinas.
„Ką čia fotkini?“, - įpindamas krūvą rusiškų keiksmažodžių į klausimą pradėjo rėkti vietinis.
Tolesnis bandymas užmegzti pokalbį su prie automobilio besibūriuojančia gauja virto keiksmažodžių jūra. Apie agresijos protrūkius byloja ir prieš keletą metų nutikusi istorija, kai gauja jaunuolių apdaužė automobilį, laužė autobusų stotelę, elektros paskirstymo dėžes. Tarnybiniu automobiliu atvykusį pareigūną chuliganai tuomet pasitiko svaidydami akmenis.
Miestelyje taip pat pasitaikydavo ir muštynių, plėšimų, net padegimų.
„Ramu čia pas mus. Žinoma, pasitaiko visko, tačiau kur nebūna muštynių ar konfliktų tarp jaunimo“, - pasakojo Vilkijos centre užkalbintas Juozas. Vyras tikino nekonfliktuojantis ir su miestelyje gyvenančiais čigonais. Pastarieji esą iš jo nieko nepavogė, o sutikti gatvėje visada pasisveikina.
„Kaimynė ne kartą buvo radusi parkelyje švirkštų. Juk čigonai visur garsėja prekyba narkotikais. Bijau, nors kol kas man niekas nieko ir nepadarė“, - pasakojo iš parduotuvės išėjusi vietinė Janina.
Moteris neslėpė norinti, kad policijos Vilkijoje būtų kuo daugiau ir kuo dažniau.
„Suraskit bent vieną lietuvį, kuris nenorėtų šiais laikais policininko kaimynystės“, - stebėjosi moteris.
