Tikėjęsi pelno, bet banko skolininkais tapę žmonės toliau bylinėjasi

Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas po metų pertraukos vėl atvertė civilinę bylą, kurioje 15-ka ieškovų reikalauja DNB banką atlyginti nuostolius. Įsigiję šio banko platinamas su akcijomis susietas obligacijas (SASO), šie asmenys ne tik neužsidirbo, tačiau dar ir patys liko skolingi minėtam bankui nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų litų. Taip atsitiko, nes bankas, vilčių nepateisinusias obligacijas norėjusiems pirkti klientams suteikė paskolas, o vėliau už jas pareikalavo sumokėti palūkanas.

Panevėžio apygardos teismo salėje vos tilpo nuo bankininkų nukentėję ieškovai, kuriems padaryta žala įvertinta 11,5 mln. litų.<br>R. Stundžienė
Panevėžio apygardos teismo salėje vos tilpo nuo bankininkų nukentėję ieškovai, kuriems padaryta žala įvertinta 11,5 mln. litų.<br>R. Stundžienė
Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Stundžienė

Feb 6, 2013, 5:10 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 11:23 AM

Pirmasis šios civilinės bylos posėdis vyko daugiau nei prieš metus, 2011 metų rugsėjį. Tačiau bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme buvo sustabdytas, kol nepriims nutarties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dabar byla toliau nagrinėjama iš esmės.

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, į šią grupę susibūrę 15-ka nukentėjusiųjų – tai tik dalis asmenų, patyrusių finansinę žalą dėl DNB banko (tuomet dar besivadinusio DnB Nord) 2005-2008 metais platintų obligacijų. Manoma, kad dėl šio banko platintų SASO iš viso žalą patyrė apie 600 žmonių, tačiau tik apie 50 iš jų ryžosi bylinėtis su bankininkais.

Vieni dėl banko reikalaujamų palūkanų su civiliniais ieškiniais į teismą kreipėsi pavieniui, kiti, kaip ir minėti 15-ka besibylinėjančiųjų Panevėžyje – grupėmis, kartu samdydami savo interesams atstovaujančius advokatus.

Pasak K. Kupšio, prieš keletą metų bankas savo klientams pasiūlė puikią progą investuoti į su akcijomis susietas obligacijas (SASO). Joms įsigyti DnB Nord bankas suteikė paskolas. Praėjus 3 metų terminui paaiškėjo, kad investicijos buvo nesėkmingos, o obligacijas atgal bankui perleidę investuotojai ne tik nieko neuždirbo, tačiau netrukus gavo raginimus susimokėti palūkanas už pirkti SASO paimtas paskolas.

Pasak K. Kupšio, obligacijoms pirkti ėmę paskolas žmonės pasibaisėjo sužinoję, kad jie bankui liko skolingi nuo 20 tūkst. iki 8 mln. litų. Į SAS obligacijas investavo patys įvairiausi žmonės – nuo pensininkų ir bedarbių iki pasiturinčių verslininkų. Kai kurie net užstatė savo vienintelį būstą.

K. Kupšio nuomone, bankininkai pasielgė nesąžiningai, mažai apie investicijas suprantantiems savo klientams pasiūlę dalyvauti projekte, skirtame profesionaliems investuotojams. Dauguma šių žmonių nesuvokė, su kokiomis rizikomis susiduria taip investuodami.

„Banko darbuotojai jiems pasakojo tik apie pelną, bet neakcentavo kitų dalykų. Pavyzdžiui, kad bet kuriuo atveju klientams reikės mokėti palūkanas už paskolą“, – teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.

Jis sakė pastebėjęs ir kitų keistų dalykų. Pavyzdžiui, paskolas SAS obligacijoms pirkti tuometis DnB Nord bankas kai kuriems klientams, dabar varstantiems teismų duris, išdavė kelis kartus didesnes, nei vertas jų įkeistas turtas. „Pavyzdžiui, buvo suteikiama 2 mln. litų paskola, nors užstatytas turtas tebuvo 400 tūkst. litų vertės“, – sakė K. Kupšys.

Apie tai, kad jaučiasi tapę banko apgaulės aukomis, kalbėjo ir į uždarą teismo posėdį susirinkę ieškovai. Prieš posėdį žurnalistų kalbintas garbaus amžiaus vilnietis Kazimieras Mikulskis sakė, kad buvo šio banko klientas. Galbūt bankininkai, žinodami, kad vyriškio finansinė padėtis nebloga, jis turi nekilnojamojo turto, ir sumanė jį įtraukti į šį nesėkmingai pasibaigusį investicijų projektą.

„Pats bankas man paskambino ir pasiūlė pirkti obligacijas, pats konsultavo, pats turtą įvertino ir išdavė paskolą, kurios aš akyse nemačiau. Sakė, kad net jei akcijos kris, aš vis tiek uždirbsiu“, – pasakojo K. Mikulskis, imdamas paskolą užstatęs savo dukters ir motinos namus. Tačiau praėjus trims sutartiems metams paaiškėjo, kad jis ne tik nieko neuždirbo, bet ir liko bankui skolingas apvalią sumą, kurios įvardyti nepanoro.

Panašiai apgautas jaučiasi ir kaunietis Saulius Kirsnauskas. Vyriškis SAS obligacijomis susidomėjo, išgirdęs, kad tai „vipinis“ investicinis projektas. Kaunietis, susigundęs įsigyti šių banko obligacijų, dabar bankui yra skolingas daugiau nei 140 tūkst. litų, o žemės sklypas, kuris buvo įkeistas imant paskolą, areštuotas.

Į Panevėžio apygardos teismą atvykę du garsios Vilniaus advokatų kontoros advokatai, atstovaujantys DNB banką, nuo kokių nors komentarų susilaikė.

Civilinį ieškinį, kurio bendra vertė – 11 mln. 500 tūkst. litų bankui DNB pateikę ieškovai turi vilties laimėti šią bylą. Šiuo metu Lietuvos teismuose jau išnagrinėtos 8 bylos dėl buvusio DnB Nord banko platintų SAS obligacijų. Septyniose bylose priimtas investuotojams palankus sprendimas. Tiesa, šiuos sprendimus bankas yra apskundęs.

Pirmoje šio banko kliento pergale pasibaigusioje byloje sprendimas buvo priimtas 2011 metų gruodį. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad DNB bankas (buvęs „DnB Nord“), platinęs su akcijomis susietas obligacijas (SASO) ir siūlęs jų įsigyti už pasiskolintus iš banko pinigus, klaidino investuotojus.

Tuomet teismas pripažino, kad vieno iš investuotojų su DNB banku 2007 metais sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra negaliojančios. Nuspręsta, kad bankas netinkamai vykdė finansų įstaigos pareigą atskleisti visą informaciją klientui, kuri reikšminga rizikai įvertinti ir investiciniams sprendimams priimti. Taip pat nuspręsta, kad banko reikalavimas iš investuotojo gauti daugiau nei 233 tūkst. eurų (beveik 804 tūkst. litų) palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių yra nepagrįstas.

Pasak minėtam klientui atstovavusio advokatų profesinės bendrijos NORDIA BAUBLYS & Partners advokato Mariaus Liatuko, teismas nurodė, kad pasirašant su banku šias sutartis investuotojas nebuvo tinkamai perspėtas dėl itin aukštos investicinio produkto rizikos ir dėl jos kylančių grėsmių. „Taip elgdamasis bankas nukrypo nuo savo veiklos standartų – akcentavo tik minėtų obligacijų privalumus, tačiau apie praradimus klientui deramai nepaaiškino. Kadangi investuotojas nėra profesionalus rinkos dalyvis, taip pateikta informacija jį suklaidino ir paskatino priimti finansiškai nuostolingus sprendimus“, – sakė advokatas.

Šį teismo sprendimą DNB bankas yra apskundęs.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) vykdytas sisteminis tyrimas 2011 metų rugpjūtį atskleidė, kad 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau kaip 700 mln. litų įsigijo 2005-2010 metais „DnB Nord banko“ siūlytų išvestinių investicinių produktų. Galimi banko klientų nuostoliai iš šių investicijų, VPK skaičiavimu, siekia beveik 100 mln. litų,.

Ieškovų teigimu, platinant neprofesionaliesiems investuotojams su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, kurių įsigijimas finansuotas banko paskolintomis lėšomis, buvo padaryta esminių pažeidimų.

VPK nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams. Bankas su šiais reikalavimais nesutiko ir VPK išvadą apskundė teismui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.