„Problema labai įsisenėjusi, VSD prieš šešerius metus
pradėjo kelti tą problemą, o ypatingų postūmių nėra (...)
Internete Lietuva apibūdinama kaip lengvai pasiekiama šalis“, -
trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
(NSGK) posėdį sakė VSD pareigūnas Vytas Lengvenis.
„Kodėl per Lietuvą reikia tvarkytis savo reikalus? Nedidelis
įstatinis kapitalas, Lietuvoje, sako, nereikalaujama jokių
finansinių dokumentų, 50 tūkstančių į sąskaitą pasidėjo,
kitą dieną – pasiėmė. Nereikalaujama nieko“, - vardijo
pareigūnas.
Tą patį tvirtino ir kita VSD darbuotoja Kristina Sakauskienė.
Anot jos, atvykę neva studijuoti į Lietuvą kai kurie
užsieniečiai mokymo įstaigoje net nepasirodo, o iškart ieško
būdų, kaip gauti leidimą gyventi šalyje - sudaro fiktyvias
santuokas arba steigia fiktyvų verslą.
Ji minėjo atvejį, kai Didžiosios Britanijos pilietis siekė
Lietuvoje įsteigti kolegiją, kurios tikslas - kviesti į Lietuvą
Nigerijos ir kitų trečiųjų šalių piliečius neva mokytis.
Atvykimas mokytis yra vienas iš pagrindų gauti leidimą laikinai
gyventi Lietuvoje. Nepavykus įsteigti kolegijos, mėginta sutartį
sudaryti su Klaipėdos kolegija.
„Šįkart nepavyko, bet tokia tendencija yra“, - sakė
VSD atstovė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Sienos kontrolės
organizavimo valdybos Migracijos skyriaus viršininkė Ramunė
Kazakauskienė tvirtino, kad pastaruoju metu itin daugėja atvejų,
kai leidimų gyventi Lietuvoje prašo įmones čia įsigiję
užsieniečiai.
Pareigūnams žinomas atvejis, kai vienas vaikinas įkūrė per
200 bendrovių ir jas pardavinėja užsieniečiams.
„Sirijos pilietis, įsigijęs tokią firmą, kreipėsi Kaire į
ambasadą norėdamas gauti vizą ir atvykti vystyti verslą. Verslo
pobūdis - nurodyta visa veikla, neprieštaraujanti Lietuvos
Respublikos įstatymams. Įsivaizduoju, jeigu jo paklaustų, ar tu
auginsi bananus, jis atsakytų: taip, aš auginsiu Lietuvoje bananus.
Nes jis nežino, nei ko vyksta, nei kur“, - pasakojo VSAT atstovė.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento
direktorius Andrius Pulokas skundėsi, kad ambasadose dirbantys
konsulai susiduria su situacijomis, kai akivaizdžiai mato, jog vizos
prašo užsienietis, kuris tikrai neketina likti Lietuvoje, tačiau
jam jau išduotas laikinas leidimas gyventi šalyje. Teoriškai jis
gali atsisakyti išduoti vizą tokiam asmeniui, bet teisme pagrįsti
savo sprendimą būtų itin sunku.
„Šiomis savaitėmis keli Nigerijos piliečiai, turintys leidimus
gyventi Baltarusijoje, ten kažką studijuoja, visi stebuklingu būdu
įsigijo firmas, kreipėsi dėl leidimų gyventi ir juos gavo. Dabar
laukia vizų. Akivaizdžiai matyti, kad Lietuva nėra jų tikslas.
Dabar konsulas turi priimti sprendimą“, - teigė A. Pulokas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bendroje eilėje leidimų
laukia ir potencialūs nelegalai, ir Lietuvai reikalingi specialistai.
Be to, anot diplomato, nelegalių migrantų metodai tobulėja, į
ambasadas jie ateina su vertėjais, būna išmokę atsakymus į
konsulų klausimus ir pan.
Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas informavo,
kad pernai sulaukta apie 10 tūkst. užsieniečių prašymų gyventi
ir dirbti Lietuvoje. Ypač padidėjo norinčiųjų gauti leidimą
laikinai gyventi, neprašant leidimo dirbti. Šių metų sausį tokių
prašymų gauta beveik 40 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu.
Departamento vadovo duomenimis, dėl šeimų susijungimo leidimų
ilgiau likti Lietuvoje prašė per 3000 asmenų, leidimo laikinai
gyventi užsiimant teisėta veikla, nereikalaujant leidimo dirbti -
3493, prašant leidimo dirbti - 2059.
„Palyginti su ES, kaimyninėmis šalimis, mūsų specialistai
gauna nagrinėti dvigubai daugiau bylų“, - tvirtino A. Gavėnas.
Jo teigimu, dėl tokio krūvio spėjama realiai patikrinti galbūt
10 proc. prašymuose nurodytų adresų, vietų, kitų duomenų.
Departamento vadovas pripažino, kad daugeliu atveju melagingus
duomenis pateikiantys užsieniečiai gauna leidimus gyventi šalyje.
„Mūsų manymu, atvyksta labai daug trečių šalių piliečių,
kurie nusiperka įmones, juridiškai nepriekaištingai įformintas, ir
gauna leidimus laikinai gyventi, ir išvažiuoja. Nevykdydami nei
veiklos, nemokėdami mokesčių. Apie tai mes sužinome tik po metų,
kai ateina laikas atnaujinti leidimą arba išduoti naują leidimą“,
- teigė A.Gavėnas.
Pasak jo, visų patikrinti neturima resursų.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius teigė, kad
Lietuva nelegaliems migrantams tėra tarpinė stotelė.
„Nelegalūs migrantai bando gauti Lietuvos vizą, kad pasinaudotų
plačia Šengeno erdve ir išvyktų į kitas valstybes“, - kalbėjo
jis.
Viceministras taip pat akcentavo, kad pagrindinė problema -
fiktyvios įmonės. Kiti patekimo į šalį kanalai - fiktyvios
santuokos, neteisingi kvietimuose nurodyti duomenys, piktnaudžiavimas
prieglobsčio procedūra - daugmaž suvaldytos.
„Užsieniečiai melagingai deklaruoja vykdysiantys teisėtą
veiklą Lietuvoje. Šiuo tikslu steigiamos fiktyvios įmonės
fiziniams asmenims priklausančiuose butuose, sodininkų bendrijoje.
Turime net pavyzdžių, kai viename bute užregistruota per šimtas
įmonių. Gavęs leidimą laikinai gyventi užsienietis veiklos
nevykdo arba ją vykdo labai minimaliai“, - dėstė viceministras.
Migracijos departamento vadovas pranešė, kad atsisakius išduoti
leidimą gyventi Lietuvoje, užsieniečiai dažnai kreipiasi į
teismą ir ten laimi bylas.
„Bandėme apskųsti keletą atvejų, bet teismus pralošėme“, -
sakė A. Gavėnas.
Anot jo, teismams neužtenka vien migracijos specialistų
nuomonės „manyčiau“, „galvočiau“, reikalaujama faktų.
VRM Viešojo saugumo departamento direktorius Tomas Žilinskas
pasakojo, kad teismas fiktyvia įmone nepripažino užsieniečio
bendrovės, per metus atlikusios vos vieną pavedimą.
„Teismas pripažino, kad pagal surinktą medžiagą neįmanoma
konstatuoti, kad įmonė nevykdo veiklos, nes vienas pavedimas per
metus – jau veikla“, - teigė jis.
Seimo NSGK pirmininko Artūro Paulausko tvirtinimu, rasta silpna
grandis Lietuvos įstatymuose ir ja naudojamasi. Komitetas pavedė
Vidaus reikalų ministerijai per Seimo pavasario sesiją pateikti
įstatymų pakeitimų projektus, kurie užlopytų esamas teisines
spragas. Juoba kad Lietuva kaip vieną pirmininkavimo ES prioritetą
yra nurodžiusi išorės sienų apsaugą.
Vidaus reikalų viceministras per komiteto posėdį siūlė, kad
leidimai laikinai gyventi būtų išduodami užsieniečiams, kurie
vykdo realią ir pelningą įmonių veiklą, atsižvelgus į sukurtas
darbo vietas, įdarbintų asmenų skaičių, jiems mokamą atlyginimo
dydį, sumokėtų mokesčių sumą. Nenumatyti, kad leidimą gyventi
galėtų gauti individualią įmonę įsteigęs užsienietis.
Seimo NSGK trečiadienį aiškinosi, kaip reikėtų stiprinti
nelegalios migracijos kontrolę, nes pastaruoju metu padaugėjo
bandymų naudojantis įstatymų spragomis patekti į Lietuvą, kaip ES
ir Šengeno narę.
Užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi
Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu dažnai naudojasi fiktyviai
įsteigtomis įmonėmis, fiktyviomis santuokomis su Lietuvos
piliečiais, įsigyja nekilnojamo turto Lietuvos teritorijoje.