Ilgapirštį, ko gero, pamalonintų žodžiai, kuriais nukentėjusioji
policijos pareigūnams apibūdino ją apvogusį asmenį: „Gražių veido
bruožų, mandagus.“
Pas nuosavame name gyvenančią pensininkę E. M. nepažįstamas vyras
užsuko vakar rytą.
Jis šeimininkei greitai atkišo kažkokį dokumentą, kurio pensininkė
nespėjo įsidėmėti, ir prisistatė esąs iš vandentiekio tarnybos, neva
turįs nusirašyti šalto vandens skaitiklių duomenis.
Apsimetėlis apžiūrėjo skaitiklius, užsirašė skaičius ir prisėdęs
kambaryje paprašė atsiskaitymų knygelės.
Kai šeimininkė šią atnešė, vadinamajam tikrintojui prireikė pensininkės
asmens dokumento.
Tapatybės kortelę moteris paėmė iš tame pačiame kambaryje stovinčios
spintos.
Maloniai bendraujantis vyras šeimininkei nekėlė jokio įtarimo, todėl,
kai šis paprašė stiklinės vandens, ramiai nuėjo į virtuvę.
Pagirdytas tikrintojas padėkojo, maloniai atsisveikino ir išėjo.
Kad į savo namus įsileido lipšnų nusikaltėlį, pensininkė suprato maždaug
po pusvalandžio, kai į spintą dėjo tapatybės kortelę.
Moterį ištiko šokas, kai pastebėjo, kad iš spintos dingo trys piniginės
su trimis tūkstančiais litų ir kosmetinė su aukso dirbiniais.
Pastaruosius apvogtoji įvertino beveik keturiais tūkstančiais litų.
Bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ darbuotojai teigė, kad Kybartuose
skaitiklius gali tikrinti vienintelė šios įmonės darbuotoja miestelyje: „Ji jau senokai dirba, ją pažįsta dauguma kybartiškių. Joks vyras po
namus tikrai nevaikščioja.
Vandentiekio darbuotojai turi pažymėjimus. Juose yra asmens nuotrauka,
nurodyta bendrovė, pareigos.
Jei pas kokį nors Kybartų gyventoją užsuks nepažįstamas tikrintojas neva
iš vandentiekio tarnybos ir paprašys atsiskaitymo knygelės - tokį
reikia iš karto vyti lauk, nes beveik trejus metus gyventojai už sunaudotą
vandenį gauna sąskaitas, nebėra jokių knygelių.“
˙