Ilgapirštį, ko gero, pamalonintų žodžiai, kuriais nukentėjusioji policijos pareigūnams apibūdino ją apvogusį asmenį: „Gražių veido bruožų, mandagus.“
Pas nuosavame name gyvenančią pensininkę E. M. nepažįstamas vyras užsuko vakar rytą.
Jis šeimininkei greitai atkišo kažkokį dokumentą, kurio pensininkė nespėjo įsidėmėti, ir prisistatė esąs iš vandentiekio tarnybos, neva turįs nusirašyti šalto vandens skaitiklių duomenis.
Apsimetėlis apžiūrėjo skaitiklius, užsirašė skaičius ir prisėdęs kambaryje paprašė atsiskaitymų knygelės.
Kai šeimininkė šią atnešė, vadinamajam tikrintojui prireikė pensininkės asmens dokumento.
Tapatybės kortelę moteris paėmė iš tame pačiame kambaryje stovinčios spintos.
Maloniai bendraujantis vyras šeimininkei nekėlė jokio įtarimo, todėl, kai šis paprašė stiklinės vandens, ramiai nuėjo į virtuvę.
Pagirdytas tikrintojas padėkojo, maloniai atsisveikino ir išėjo.
Kad į savo namus įsileido lipšnų nusikaltėlį, pensininkė suprato maždaug po pusvalandžio, kai į spintą dėjo tapatybės kortelę.
Moterį ištiko šokas, kai pastebėjo, kad iš spintos dingo trys piniginės su trimis tūkstančiais litų ir kosmetinė su aukso dirbiniais.
Pastaruosius apvogtoji įvertino beveik keturiais tūkstančiais litų.
Bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ darbuotojai teigė, kad Kybartuose skaitiklius gali tikrinti vienintelė šios įmonės darbuotoja miestelyje: „Ji jau senokai dirba, ją pažįsta dauguma kybartiškių. Joks vyras po namus tikrai nevaikščioja.
Vandentiekio darbuotojai turi pažymėjimus. Juose yra asmens nuotrauka, nurodyta bendrovė, pareigos.
Jei pas kokį nors Kybartų gyventoją užsuks nepažįstamas tikrintojas neva iš vandentiekio tarnybos ir paprašys atsiskaitymo knygelės - tokį reikia iš karto vyti lauk, nes beveik trejus metus gyventojai už sunaudotą vandenį gauna sąskaitas, nebėra jokių knygelių.“ ˙
