Ji tebeteigia, kad iš jos namų Laimutės Stankūnaitės dukrą išvadavę pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir prašo jų atžvilgiu pradėti ikiteisminius tyrimus.
N. Venckienės skundą Klaipėdos apygardos teismas gavo trečiadienį.
Teismo sprendimo nevykdžiusi ir dukterėčios motinai negrąžinusi buvusi teisėja savo skunde prašo panaikinti du Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus vadinamojo Garliavos šturmo vykdytojams bei Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, kuria buvo konstatuota, kad prokurorų sprendimai buvo pagrįsti ir teisingi.
Tiek prokurorai, tiek Klaipėdos apylinkės teismas yra pasisakęs, kad jei N. Venckienė būtų vykdžiusi Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą grąžinti L. Stankūnaitės dukrą jos mamai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei nebūtų reikėję imtis drastiškų priemonių - teismo sprendimo vykdyti pasitelkus gausias policijos pareigas.
Savo skunduose N. Venckienė teigia, kad paimant iš jos namų globotinę policijos pareigūnai naudojo smurtą tiek prieš ją, tiek prieš kieme susirinkusius žmones. Ji skundžiasi, kad pareigūnai įsiveržė į jos tėvų namus, užlaužė jai rankas.
Esą to pareigūnai negalėjo daryti, nes N. Venckienė, kaip teisėja, turėjo teisinę neliečiamybę.
Be to, esą netinkamai elgėsi ir psichologė bei Vaiko teisių tarnybos atstovė. Viena jų esą smurtavo prieš vaiką teigdama, kad ji neturi kito pasirinko ir turi eiti dabar arba po minutės, kita bandė mergaitę paliesti, nors neturėjo tam teisės.
Tiek N. Venckienė, tiek kiekvieno jos žodžio klausantys „violetiniai“ pasekėjai pamiršta, kad 2012 metų kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas leido naudoti prievartą prieš visus asmenis, kurie trukdys S. Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą.
Apie tai, kad tuometinės teisėjos N. Venckienės teisinis imunitetas nėra absoliutus buvo pasisakyta dar ankščiau.
2010 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio sesers pretenzijas Vilniaus teisėjai Jolantai Vėgelienei, kuri davė prokurorams leidimą susipažinti su N. Venckienės telefono išklotinėmis, kategoriškai pareiškė, kad teisėjo, taip pat ir N. Venckienės, imunitetas nėra absoliutus. Jis siejamas tik su nepriklausomumo užtikrinimu einant pareigas.
Šiuo teismo išaiškinimu buvo vadovaujamasi ir antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, kai mažametė buvo vaduojama iš jos laikinosios globėjos namų.
Tirdami gegužės 17-osios įvykius Klonio gatvėje prokurorai apklausė įvykio dalyvius, peržiūrėjo Kedžių namuose ir jų kieme filmuotų vaizdų įrašus.
Pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą L. Stankūnaitė savo dukrą turėjo atgauti paskutiniąją 2011 metų dieną, tačiau mergaitės laikinoji globėja net nesiruošė atiduoti jos mamai. N. Venckienė aiškino, kad aštuonmetė nenori gyventi su L. Stankūnaite ir ji prievarta vaiko niekur neveš.
Pirmą kartą L. Stankūnaitės dukrą iš N. Venckienės namų buvo bandoma paimti kovo 23 d., tačiau nesėkmingai.
Vos tik antstolė pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas, Laimutė Kedienė griebė anūkę į glėbį ir pareiškė, kad ši niekur neis. Prasidėjus grumtynėms ant vaiko suvirto abu Kedžiai bei D. Kedžio ir jo sesers teta Audronė Skučienė.
Jie tampė vaiką, rėkė, klykė. Teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas.
Dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei pasipriešinimo policijos pareigūnams Kedžiai ir A. Skučienė yra teisiami Alytaus rajono apylinkės teisme.
Antram mergaitės paėmimui iš globėjos namų buvo pasirengta daug rimčiau.
Teismo sprendimas buvo įvykdytas, o mergaitės grąžinimui mamai besipriešinusiai N. Venckienei po gegužės 17 d. buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai – dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimo policijos pareigūnams bei vieno jų sumušimo, piktnaudžiavimo globėjos pareigomis psichologiškai gniuždant vaiką bei L. Stankūnaitės sumušimo.
Dar du tyrimai - dėl nepagarbos teismui ir teismo sprendimo nevykdymo - N. Venckienės atžvilgiu buvo pradėti anksčiau.
