Savo žmoną, su kuria nugyveno kelis dešimtmečius, nužudžiusiam šilutiškiui prokuroras pasiūlė skirti 10 metų nelaisvės. Vyras taip pat turėtų sumokėti po 50 tūkst. litų neturtinės žalos trims savo vaikams.
Netrukus po žmonos žūties V. Martinkus savo namuose priglaudė sugyventinę, bet ir jai greitai iškaršė kailį. Už smurtą artimoje aplinkoje jam jau buvo skirta 40 parų arešto.
Moteris slėpė mėlynes
Vakar į Klaipėdos apygardos teismą V. Martinkų atlydėjo ta pati moteris, pravarde Kliuška.
Ji į posėdžių salę nėjo – pusantros valandos teisiamojo laukė koridoriuje.
Moteris slėpė veidą, kuris buvo visas pamėlynavęs ir sutinęs. Tokios pat išvaizdos ji buvo ir tuomet, kai liudijo teisme.
Tačiau ir tuomet, ir vakar paklausta, kas nutiko, ji aiškino pargriuvusi ir susižalojusi.
Vaikai tėvą vadino sadistu
Tą patį kartodavo ir ketveriais metais jaunesnė V. Martinkaus žmona Elvyra.
Kaimynės pasakojo, kad dažnai matydavo E. Martinkienę pamėlusiais paakiais, bet ji aiškindavo pati susižeidusi – tai paslydusi, tai už ko nors užkliuvusi ir pargriuvusi.
Kai kurie kaimynai vyrai, per ikiteisminį tyrimą buvę tos pačios nuomonės, teisme gal iš solidarumo liudijo šiek tiek kitaip.
Fiziškai ir psichologiškai kankinama moteris atsisakydavo ir policijos pagalbos. Manoma, kad taip ji elgėsi iš baimės.
Tėvą sadistu teisme vadino ir trys jo vaikai.
„Man sunku būti teisėju. Labiausiai tikėjausi, kad tėvas pripažins savo klaidas ir atsiprašys, tačiau taip neatsitiko. Nors mamos jau nebėra, norėjau, kad ji galėtų jam atleisti. Tačiau tėvas jaučiasi teisus, nors matome, kas įvyko”, – apgailestavo sūnus.
Prieš keletą metų, kai motinai po tėvo smūgio lūžo nosis, jis pasiėmė ją pas save. Tačiau po kiek laiko tėvas atvažiavo, prisiekinėjo niekada nebekelti rankos, kad tik motina grįžtų į namus. Ir vėl viskas kartojosi.
Ant kūno – 30 smūgių žymės
Tragedija nutiko 2012 metų sausio 11-ąją Šilutės rajono Katyčių kaime. Kaltinamojoje išvadoje teigiama, kad nuo sausio 1-osios V. Martinkus namuose nuolat mušdavo žmoną.
Konfliktai kildavo tuomet, kai vyras apsvaigdavo nuo alkoholio. Ir tragedijos dieną, praėjus beveik 10 valandų po incidento, V. Martinkaus kraujyje buvo beveik 2 promilės alkoholio.
Teismo ekspertai nustatė, kad moteris kelias dienas buvo daužoma rankomis ir kojomis, jai kliuvo šluotkočiu ir žarstekliu.
Paskutinę savo gyvenimo dieną ji dar nukrito nuo laiptų. Ant moters kūno įvairiose vietose suskaičiuota ne mažiau kaip 30 smūgių. Ji mirė nuo daugybinių sumušimų.
Pastaraisiais metais E. Martinkienė sunkiai vaikščiojo, prastai matė, turėjo kitų sveikatos problemų. Tačiau kartais ir ji su vyru pakilnodavo taurelę.
V. Martinkus ir jo advokatas griebėsi laiptų versijos – esą kalti laiptai, nuo kurių virsdama moteris galėjo mirtinai susižaloti. Net buvo prisiminta kaunietės verslininkės Irenos Matijošaitienės mirtis.
Pripažino mušęs šluotkočiu
„Padariau nusikaltimą, kad vieną kartą šluotkočiu uždaviau per petį. Bet kad kas dieną ją mušdavau, netiesa. Čia pasiklausius galima suprasti, kad turėdavau ją vis gaudyti ir daužyti.
Tai netiesa, mes sutardavome, kol buvo sveika, žmona buvo gera šeimininkė, švari, tvarkinga. Mes seniau dažnai kartu važiuodavome į Palangą ilsėtis, keliavome po Europą.
Užjauskite mane, sumažinkite skausmą”, – gavęs paskutinįjį žodį prašė V.Martinkus.
Seniūnijos pateiktoje charakteristikoje gerų žodžių apie jį parašyta nedaug.
Vyras apibūdinamas kaip mėgėjas išgerti, šiurkštus, linkęs smurtauti.
Prašydamas skirti 10 metų nelaisvės prokuroras atsižvelgė į V.Martinkaus amžių ir sveikatą, bet pažymėjo, kad moteris nužudyta žiauriai, o V.Martinkus kaltės nepripažino.
