Nustatyta, kad bendrovės direktorius suklastojo akcininkų sprendimą, kad jam, kaip vienam iš bendrovės akcininkų, neva suteikta 1,1 mln. litų paskola. „Bendrovės reikmių panaudojimui“ suteiktą milijoninę paskolą vadovas išleido ir tik 300 tūkst. litų grąžino į bendrovės kasą. Likusią sumą, beveik 800 tūkst. litų, bendrovės direktorius pasisavino.
FNTT tyrėjai išaiškino ir bendrovės vadovo machinacijas parduodant nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.
Nustatyta, kad įtariamasis už 50 tūkst. litų pardavė Kėdainiuose registruotos statybų bendrovės nekilnojamąjį turtą - administracinį pastatą, šešis garažus, du gamybinius pastatus, katilinę ir kitus kiemo statinius savo kitai bendrovei, kurioje jis buvo pagrindiniu akcininku.
Tyrimo metu užfiksuota, kad nekilnojamąjį turtą pardavęs Kėdainių bendrovės direktorius parduotus pastatus tą pačią dieną vėl išnuomojo juos pardavusiai bendrovei, o ši per pusantrų metų sumokėjo daugiau nei 400 tūkst. litų nuomos.
Be to, nustatyta, kad statybų bendrovės vadovas tuo metu už daugiau nei 220 tūkst. litų pardavė ir 12 transporto priemonių savo kitai valdomai bendrovei ir tą pačią dieną iš jos vėl išsinuomojo. Per 3 mėnesius vien už transporto priemonių nuomą Kėdainių statybos bendrovė sumokėjo daugiau nei 40 tūkst. litų.
Pasisavinti pinigai ir machinacijos parduodant nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones lėmė Kėdainių statybos bendrovės bankrotą.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Įtariamajam gresia iki 10 metų laisvės atėmimas.