Atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo duomenų, kad studentės tėvas E. M. sietinas su organizuota nusikalstama grupuote, kurios galimas pajamų šaltinis yra prekyba narkotikais.
Patikrinus E. M. šeimos narių turimą turtą, sulyginus duomenis apie jų gautas pajamas, nustatyta, kad E. M. dukra M. A., sulaukusi vos 20 metų, už 530 tūkst. litų grynaisiais pinigais įsigijo prabangų butą Vilniuje, kuris jos teisėtomis pajamomis negalėjo būti įgytas.
Tyrimo metu pareiškus įtarimus dukrai M. A. dėl neteisėto praturtėjimo, jos motina S. M., siekdama padėti savo dukrai išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė suklastotą 100 tūkst. eurų paskolos sutartį su Estijoje registruota uždarąja akcine bendrove „W“. Suklastotoje sutartyje buvo nurodydama, kad S. M. pasiskolino pinigus iš Estijos bendrovės, kuriuos tariamai paskolino savo dukrai. Skolinti grynieji pinigai buvo skirti prabangiam butui įsigyti.
FNTT pareigūnai paneigė versiją apie 100 tūkst. eurų paskolos gavimą iš Estijos bendrovės ir surinko pakankamai įrodymų, kad nupirktas butas negalėjo būti įsigytas teisėtomis lėšomis.
Baudžiamoji byla dėl M. A. neteisėto praturtėjimo ir jos motinos suklastotos 100 tūkst. eurų sutarties perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas maksimalia iki 4 metų laisvės atėmimo bausme.
