Atlikdami ikiteisminį tyrimą FNTT pareigūnai iš Panevėžio
apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo duomenų, kad
studentės tėvas E. M. sietinas su organizuota nusikalstama
grupuote, kurios galimas pajamų šaltinis yra prekyba narkotikais.
Patikrinus E. M. šeimos narių turimą turtą, sulyginus duomenis
apie jų gautas pajamas, nustatyta, kad E. M. dukra M. A., sulaukusi
vos 20 metų, už 530 tūkst. litų grynaisiais pinigais įsigijo
prabangų butą Vilniuje, kuris jos teisėtomis pajamomis negalėjo
būti įgytas.
Tyrimo metu pareiškus įtarimus dukrai M. A. dėl neteisėto
praturtėjimo, jos motina S. M., siekdama padėti savo dukrai
išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė suklastotą 100 tūkst.
eurų paskolos sutartį su Estijoje registruota uždarąja akcine
bendrove „W“. Suklastotoje sutartyje buvo nurodydama, kad S. M.
pasiskolino pinigus iš Estijos bendrovės, kuriuos tariamai
paskolino savo dukrai. Skolinti grynieji pinigai buvo skirti
prabangiam butui įsigyti.
FNTT pareigūnai paneigė versiją apie 100 tūkst. eurų paskolos
gavimą iš Estijos bendrovės ir surinko pakankamai įrodymų, kad
nupirktas butas negalėjo būti įsigytas teisėtomis lėšomis.
Baudžiamoji byla dėl M. A. neteisėto praturtėjimo ir jos
motinos suklastotos 100 tūkst. eurų sutarties perduota Vilniaus
miesto apylinkės teismui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą
asmuo gali būti baudžiamas maksimalia iki 4 metų laisvės atėmimo
bausme.