Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje prižiūrėtoju dirbusio Andrejaus Christoliubovo gyvenimą aukštyn kojomis apvertė lauknešėlis kaliniams - grikių košėje su mėsa paslėpti 4 mobilieji telefonai, 2 telefono įkrovikliai ir 7 SIM kortelės.
Šiandien Kauno apygardos teismas 35 metų A. Christoliubovą pripažino kaltu piktnaudžiavus tarnyba ir jį nubaudė pinigine 70 MGL (9 tūkst. 100 litų) bauda.
„Gailiuosi, savo kaltę visiškai pripažįstu“, - bylą nagrinėjant teisme sunkiai tvardydamas jaudulį kalbėjo buvęs kalėjimo prižiūrėtojas A. Christoliubovas.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos I-ojoje valdyboje prižiūrėtoju dirbęs vyras savo kolegoms įkliuvo 2011 metais spalio 15-osios rytą.
Vyresniesiems pareigūnams patikrinus į „zoną“ budėti ėjusio prižiūrėtojo lauknešėlį, dideliame inde su mėsa pagardinta grikių koše buvo aptikti draudžiami daiktai – į aliuminio foliją suvynioti 4 mobiliojo ryšio telefonai, 7 SIM kortelės ir 2 telefono krovikliai.
Su įkalčiais sučiuptas kalėjimo prižiūrėtojas pradžioje atsisakė pasakoti kam buvo skirtas grikių košėje su mėsa slėptas siuntinys.
Tikriausiai supratęs, jog savo padėtį gali šiek tiek palengvinti tik prisipažindamas, antradienį teisme A. Christoliubovas tikino tenorėjęs padėti sergančiam kaliniui, kaimyno draugui.
Pasak nuo pareigų nušalinto prižiūrėtojo, šiuo metu dirbančio medienos apdirbimo įmonėje pagalbiniu darbininku, prieš lemtingąją dieną pas jį į namus užėjo kaimynas Henrikas M.
Šis atnešė maišelį su mobiliojo ryšio telefonais, SIM kortelėmis bei įkrovikliais ir paprašė kitą dieną siuntą perduoti pataisos namuose bausmę atliekančiam draugui.
Prižiūrėtojas teismui sakė tuomet nežinojęs ir dabar nežinantis kalinio vardo bei pavardės. Jam tebuvo pasakyta, kad žmogus, kuriam skirta siunta 10 val. lauks prie sporto salės durų.
„Kaimynas sakė, kad kalinys bus apsirengęs raudonai ir dešine ranka kasysis ausį. Pagal šiuos požymius turėjau jį atpažinti ir perduoti maišelį“, - kalbėjo teisiamasis.
Savo karjerą sužlugdęs prižiūrėtojas teisme dievagojosi jokio atlygio už žadėtą perduoti siuntą nelaukęs, esą jis tarnyba rizikavo tik norėdamas padėti kaliniui.
„Pagailo žmogaus, to sergančio kalinio, kurio nei vardo, nei pavardės nežinau. Tuo momentu pats nesupratau, kodėl taip darau. Tik po to supratau, kad neteisingai pasielgiau“, - teismą graudinti bandė A. Christoliubovas.
Deja, ikiteisminį tyrimą kuravę ir kaltinamąjį aktą surašę prokurorai netiki, kad prižiūrėtojas šiam žingsniui ryžosi tik iš gailesčio nepažįstamajam. Neabejojama, kad už sėkmingai perduota mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių siuntą jam buvo pažadėtas atlygis.
