Viltis surasti gyvą Senojoje Varėnoje gyvenusią 19-metę Sandrą Naujūnaitę, kuri mįslingai dingo gegužės 16-ąją, sudužo.
Sulaikius įtariamąjį užvakar būrys teisėsaugos pareigūnų iš Alytaus, Varėnos ir Kauno apie 20 valandą išvyko į Trakų rajoną ieškoti jo aukos. Kūnas atkastas vakar apie 4 valandą ryto.
Tikėjosi prasiblaškyti
Su motina ir broliu gyvenusi S. Naujūnaitė gegužės 16-ąją apie 20 valandą nutarė pabėgioti keliu Senoji Varėna–Nedzingė.
Duktė tą vakarą motinai pasirodė kažko liūdna – ji nenorėjo kalbėtis ir pasakė geriau prasiblaškysianti bėgiodama.
Dvyliktokė tą dieną buvo sugrįžusi iš Daugų technologijos ir verslo mokyklos (Alytaus r.). Ji atidavė darbo aprašą technologijų brandos egzaminui, kurį turėjo laikyti po kelių dienų.
Mergina praėjusią vasarą bėgiodavo beveik kasdien, o šį pavasarį to dar nebuvo dariusi nė karto.
Ji pasiėmė ausines ir telefoną, kurio dėkle, kaip vėliau paaiškėjo, visada nešiojosi ir asmens tapatybės kortelę.
Pasakė jau grįžtanti namo
Apie 21 valandą Sandra telefonu kalbėjosi su atskirai gyvenančiu ir seniai kitą šeimą sukūrusiu tėvu – pasakė jau bėganti namo.
Bet kai dar po valandos dukters nesulaukusi motina bandė jai prisiskambinti, niekas neatsiliepė. O netrukus telefonas buvo išjungtas.
Pažįstama moteris tą vakarą panašiu laiku matė keliu parbėgančią Sandrą ir tuo pat metu į jį įsukantį raudoną automobilį „Volkswagen Golf II”.
Artimieji iš karto puolė ieškoti dingusios Sandros, o rytą kreipėsi pagalbos ir į policiją.
Paieškos – be rezultatų
Pareigūnai nustatė, kokiose vietose tą vakarą buvo skambinta iš S. Naujūnaitės telefono, ir ten pradėjo paieškas.
Pirmiausia prie kelio į Nedzingę – maždaug puskilometris nuo Senosios Varėnos. Kruopščiai apieškota pakelė ir miškas.
Paieškoje dalyvavo ir kinologas su tarnybiniu šunimi.
Buvo pastebėti šalikelėje stovėjusio automobilio padangų įspaudai, pamesta laikrodžio detalė, tempimą primenančių žymių.
Tėvą ištiko insultas
Praėjus trims paroms po dukters dingimo jos tėvą ištiko insultas.
Jis sunkios būklės buvo gydomas Alytaus apskrities ligoninėje, o po to pervežtas į Vilnių, kur gydomas iki šiol.
Ieškojo beveik kasdien
Dingusios merginos beveik kasdien ieškojo artimieji, pažįstami, draugai, policijos pareigūnai, iš sraigtasparnio su jautriu šilumai prietaisu termovizoriumi vietovę išžvalgė pasieniečiai.
Artimiesiems keli ekstrasensai patarė apieškoti įvairius apleistus pastatus – esą mergina paslėpta kažkokioje šaltoje vietoje ir dar gyva.
Gegužės 24 dieną vėl į paiešką susiruošusiems Alytaus apskrities policijos pareigūnams atskubėjo padėti 95 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai iš Kauno ir Vilniaus, o tarp jų – 9 kinologai su pėdsekiais šunimis.
Jie apieškojo daugiau kaip šešis kvadratinius kilometrus teritorijos – daugiausia miškuose prie Senosios Varėnos, aplink Glėbo ežerą, prie Perlojos.
Ir per tokią gausią visą dieną trukusią paiešką nebuvo aptikta jokių dingusios merginos pėdsakų.
S. Naujūnaitės artimieji ir įvykį tiriantys pareigūnai nuolatos prašė atsiliepti žmones, turinčius bent kokios informacijos. O ypač tuos, kurie gegužės 16-osios vakarą važiavo keliu iš Merkinės Varėnos link, Nedzingės keliu ir automobiliuose turėjo vaizdo įrašymo sistemą.
Varginančios mašinos paieškos
Tyrėjai svarstė, kad galbūt mergina su draugu išvyko į kokią kitą šalį arba buvo pagrobta ir išvežta į užsienį. Ši versija itin tikroviška atrodė dailios merginos giminaičiams.
Įtarimų šešėlis krito ir ant kai kurių giminaičių, kurių elgesys ir kalbos kėlė nuostabą.
Tik vėliau paaiškėjo, jog jie tiesiog saujomis rijo raminamuosius vaistus, todėl ir kėlė aplinkiniams nuostabą savo kalbomis.
Nors prokurorai su pareigūnais atkakliai kūrė naujas S. Naujūnaitės dingimo versijas, jie visą laiką ieškojo raudonos spalvos „Volkswagen Golf”, mat jo vairuotojas taip pat galėjo būti vertingas liudininkas.
Pareigūnai tikrino visus regione esančius tokio modelio ir tokios spalvos automobilius.
„Sunku įsivaizduoti, kiek reikėjo patikrinti tokių automobilių. Dalis jų neoficialiai parduoti arba išvis išardyti. Reikėjo surinkti bent minimalią informaciją apie kiekvieną savininką”, – pasakojo tyrėjai.
Kai pagaliau buvo surastas netoli merginos dingimo vietos matytas raudonas „Volkswagen Golf II”, paaiškėjo, kad jo 20-metis vairuotojas Mantas Šerpenskas iš Alytaus – ne liudininkas, o įtariamasis.
Bandė vaidinti įsimylėjėlį
Įkalčių prispirtas Alytaus profesinio rengimo centro moksleivis, būsimasis statybininkas pareigūnams papasakojo, kad automobiliu „Volkswagen Golf” sumanęs pasivažinėti po Varėnos apylinkes pastebėjo simpatišką merginą.
Anksčiau jos nebuvo matęs, tačiau stabtelėjo ir užkalbino.
Mergina kažką atsakė net nesustojusi ir neskubėdama nubėgo toliau.
M. Šerpenskas tvirtino, kad jį iškart apėmė nesuvokiamas pyktis, tad pačiupęs nepažįstamąją kelis kartus smogęs kumščiu ir nusitempęs į automobilį. Užpuolikas esą buvo visiškai blaivus.
Tuomet pro šalį važiavęs vietos gyventojas stabtelėjo prie „Volkswagen Golf” ir jo salone išvydo jaunuolių porą.
Liudininkui pasirodė, kad vaikinas meiliai bendravo su mergina ir švelniai ją apkabinęs prispaudė prie krūtinės.
Tačiau tai buvo tik užpuoliko gudrybė. Ji vėliau buvo suklaidinusi ir kriminalistus.
„Liudininkas neabejojo, jog mašinos salone sėdintys jaunuoliai buvo draugiškai nusiteikę”, – sakė tyrime dalyvavęs pareigūnas.
Iš tikrųjų tuo metu S. Naujūnaitė jau galėjo būti negyva ar sunkiai sužalota. M. Šerpenskas turbūt pastebėjo, kad yra stebimas, ir pabandė suvaidinti įsimylėjėlį.
Išsirinko atokią vietovę
Išniekinęs merginą užpuolikas po kurio laiko suprato, kad ji negyva, todėl kūną paguldė ant galinės automobilio sėdynės.
Kelias valandas važinėdamas po Varėnos, Alytaus ir Trakų rajonus jis įveikė apie porą šimtų kilometrų, kol atsidūrė atokioje vietovėje netoli Senųjų Trakų.
Alytiškis tvirtino iš anksto neplanavęs, kur važiuoti. Svarbiausia – kuo toliau nuo įvykio vietos. Miške iškasęs duobę žudikas kūną užpylė žemėmis ir užvertė šakomis.
Paryčiais M. Šerpenskas sugrįžo į Alytų, o netrukus sunaikino S. Naujūnaitės mobilųjį telefoną.
„Tyrimą apsunkino aplinkybė, kad įtariamasis gudriai maskavosi ir anksčiau niekaip nebuvo susijęs su mergina”, – kalbėjo kriminalistai.
Su motina ir patėviu augęs alytiškis anksčiau neturėjo jokių reikalų ir su policija.
Bet kai prie namo durų užvakar pasirodė sekliai, M. Šerpenskas neatrodė pernelyg nustebęs.
Šaltakraujiškai jis elgėsi ir atvežtas prie savo aukos kapo.
Kruopščiai ruošėsi egzaminams
Beveik mėnesį kiekvieną dieną žinių apie dingusią S. Naujūnaitę neramiai laukė ir Daugų technologijos ir verslo mokyklos kolektyvas.
Mergina prieš metus čia pradėjo lankyti dvyliktą klasę ir kartu mokėsi viešbučio darbų specialybės, kurią būtų įgijusi dar po metų.
„Tvirta, ambicinga, bet kartu labai draugiška, aktyvi visuomenininkė – muzikantė, dainininkė, sportininkė. Ji stengėsi gauti kuo geresnius pažymius.
Sunku patikėti, kad tokios puikios merginos nebėra.
Į pirmą technologijų egzaminą Sandra neatvyko pristatyti savo darbo, kurį parengė labai kruopščiai, tvarkingai išspausdino ir pateikė mokytojai.
Mes jau žinojome, kad ji dingo. Darbą egzamino komisija įvertino aukščiausiu balu – aštuonetu. Parašyti geresnio įvertinimo negalima, jeigu nėra moksleivio.
Bloga nuojauta nepaliko visą tą laiką, nes tokia kruopšti abiturientė tikrai negalėjo neatsakingai praleisti egzaminų.
Vėliau Sandra nepasirodė ir kituose dviejuose valstybiniuose egzaminuose – anglų kalbos, o po to ir lietuvių kalbos ir literatūros”, – pasakojo Daugų technologijos ir verslo mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis.
