Teismas aiškinasi, ar pareigūnus į teisiamųjų suolą atvedęs liudytojas Mindaugas Žalimas yra patikimas, ar galima tikėti jo parodymais.
M. Žalimą tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas teismui aiškino, kad matėsi, jog liudytojas morališkai ruošėsi šiam tyrimui.
„Jungiant prie jo daviklius, M. Žalimas iškart pasakė, kad nieko mums neišeis, nes jis – jogas. Atsakiau, kad esame matę ir didesnių jogų“, – prisiminė V. Saldžiūnas.
Specialistas pabrėžė, kad žmogus nėra automatas, todėl vienareikšmiškai jo atsakymų vertinti negalima, tačiau M. Žalimas jam paliko ne visai sąžiningo žmogaus įvaizdį.
„Jis nesipriešino instrukcijoms, jas vykdė, bet vienu metu bandė reguliuoti kvėpavimą, visiškai sąžiningi žmonės taip nedaro, stengiasi netrukdyti“, – kalbėjo liudytojas.
Anot poligrafo specialisto, M. Žalimo mintys buvo nenuoseklios, pavyzdžiui, kalbant apie esą Drąsiaus Kedžio buvusią nemažą pinigų sumą.
„Jis labai įdomi asmenybė, įdomus egzempliorius. Čigonai būna panašūs. Jis ruošėsi tyrimui, o tai reiškia, kad norėjo mums trukdyti, buvo labai nenuoseklus savo parodymuose, staiga pradėjo ieškoti kitos versijos.
Mano subjektyvia nuomone, jis yra patologinis melagis, žmogus, kuris šneka dėl šnekėjimo, o po to galbūt net pats neprisimena, ką sakė“, – kalbėjo V. Saldžiūnas.
Suabejojo pareigūno patikimumu
Anksčiau Policijos departamento Imuniteto tarnyboje dirbęs Elanas Jablonskas teisme aiškinosi dėl savo tarnybinių raštų. Šis liudytojas į teismą iškviestas E. Damukaičio prašymu.
E. Damukaitis norėjo išsiaiškinti, kodėl savo tarnybiniuose raštuose E. Jablonskas nurodė, kad jis tiesiogiai ir telefonu bendravo su M. Žalimu, nors esą tokių duomenų byloje nėra.
„Yra parodymuose“, – atsakė E. Jablonskas.
Teisiamųjų gynėjai įtaria, kad šis liudytojas savo tarnybiniuose pranešimuose galėjo įrašyti tai, kas buvo naudinga M. Žalimui, nes abu yra užaugę tame pačiame mieste, lankė tą pačią mokyklą, E. Jablonskas su Mindaugu bendravo ir tada, kai šis 2000 ar 2001 metais Plungėje buvo sulaikytas dėl plėšimo.
„Mes nebendraudavome su juo, neturėjau net jo telefono numerio“, – teisinosi E. Jablonskas.
Dabar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto tarnybai vadovaujantis E. Jablonskas yra dalyvavęs T. Ulpio ir V. Vitkovskio apklausoje, taip pat, kaip pats sako, kartu su prokuroru Redu Savicku vyko į M. Žalimo nurodytą namelį Pavilnyje, penkių pareigūnų atžvilgiu pradėjus ikiteisminius tyrimus, susipažino su Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės bei D. Kedžio paieškos bylomis.
Pavardės po apklausos dingo
„Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavaste į teismą iškviesta T. Ulpio prašymu.
Buvusiam KPB viršininko pavaduotojui užkliuvo jos 2011 metų lapkričio 12 dieną išspausdintas interviu su M. Žalimu.
L. Lavaste prisipažino, kad pati su M. Žalimu niekada nebendravo ir nėra jo mačiusi net akyse, nes tuo metu buvo užsienyje. Žurnalistė teigia, kad klausimus M. Žalimui ji perdavė per žurnalistą Virginijų Gaivenį, kuris jai ir pasakė apie svarbaus liudytojo atsiradimą.
V. Gaivenis visą M. Žalimo interviu nufilmavo ir pateikė jai įrašytą į kompaktinį diską.
„Grįžusi bandžiau susisiekti su M. Žalimu, tačiau jis nekėlė ragelio“, – pasakojo L. Lavaste.
Vėliau ji gavo M. Žalimo apklausos Kauno policijoje protokolą ir jame pasigedo dviejų pavardžių – tyrėjams M. Žalimas jau nesakė, kad yra pažįstamas su T. Ulpiu ir V. Račkausku.
L. Lavaste ir V. Gaivenio parengtame interviu M. Žalimas teigė, kad jis su T. Ulpiu buvo susitikęs iškart po D. Kedžio laidotuvių.
„Tai nesąmonė, D. Kedys buvo rastas balandžio 17 dieną, o aš nuo 2010 metų balandžio 2 dienos iki gegužės 1 dienos buvau ilgalaikėje komandiruotėje Vokietijoje ir Austrijoje. Tai yra ir byloje“, – teismui aiškino T. Ulpis.
