Už sužalotojo gydymą ligonių kasoms pensininkas privalės sumokėti beveik 2 tūkst. litų. Taip pat nukentėjusiajam priteista 30 tūkst. litų neturtinės žalos.
Vaikinas viena akimi nemato, o kulka kol kas liko jo galvoje.
Kaltinamasis – 64 metų Romas Vazgirdas – savo kaltę neigė ir tikino nukentėjusiojo tą rytą savo akyse nematęs.
Liko be vienos akies
Incidentas Klaipėdoje, Sausio 15-osios gatvėje esančiame daugiabutyje, įvyko 2011 metų vasario 23-iosios rytą.
Klaipėdos teisme 20-metis Edvinas Vadeiša pasakojo, kad išvakarėse dieną praleido su bičiuliais, išgėrė alaus, o rytą nuėjo pas R.Vazgirdą nusipirkti cigarečių. Mat žinojo, jog čia rūkalų galima nusipirkti pigiau.
„Pasibeldžiau, jis atidarė duris, pašūkavo, kad per anksti atėjau, ir nuėjo į kambarį. Sugrįžęs staiga šovė keletą kartų – vienąkart tarsi į grindis, paskui į veidą. Pataikė į akį. Ir uždarė duris, – teisme pasakojo E. Vadeiša. – Stvėriau už akies, bet nesupratau, kas nutiko. Maniau, kad šovė iš dujinio pistoleto – pagulėsiu ir praeis.”
Tada išsikvietė bičiulį, kuris nuvedė sužeistąjį pas netoliese gyvenančią draugę, o po to paskambino greitajai medicinos pagalbai.
E. Vadeiša buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, o iš čia skubiai – į Kauno klinikas.
Dešine akimi jis nebemato. Medikai nusprendė nešalinti iš galvos kulkos, nes ji įstrigusi pavojingoje vietoje, bet kol kas didesnio pavojaus nekelia.
E. Vadeiša teigė, kad jaučiasi neblogai, nors dar kurį laiką lankėsi pas medikus, tačiau likus be vienos akies sunku susirasti darbą. Jis prašė teismo iš kaltinamojo priteisti 50 tūkst. litų neturtinės žalos.
Pusė pensijos – baudoms
R. Vazgirdas kaltės nepripažino ir teigė, kad šią istoriją E. Vadeiša sugalvojo norėdamas pasipelnyti.
Tačiau jo pajamos labai menkos – per mėnesį vyras gauna 600 litų pensijos. Pusė jos nukeliauja mokėti teismų skirtas baudas už neteisėtą alkoholinių gėrimų laikymą ir prekybą.
R. Vazgirdas už tokius nusižengimus teistas keliolika kartų, bet jokių išvadų nepadarė. Ir teisme jis neneigė pardavinėjęs kontrabandines cigaretes ir alkoholį.
„Samagoną variau, o dėl cigarečių – prie turgaus pasitrainioju”, – neslėpė pensininkas.
„Į jį nešoviau. Aš – ramus žmogus, sėdėjęs už grotų, tad žinau, kaip reikia elgtis. O jam už viską reikia mokėti – už vaistus, gydymą, tad ir sumanė pasipelnyti.
Turbūt kažkas pasakė, kad esu ne kartą teistas ir ant manęs galima viską versti”, – teisme samprotavo R. Vazgirdas, tikindamas, kad E. Vadeišą pirmąkart gyvenime išvydo per akistatą.
Šaudydavo į kates
Pensininkas pasakojo, kad revolverį prieš trejus metus nusipirko lombarde.
„Žinote, senas žmogus kaip vaikas. Pasidarė įdomu. Aš jo nenaudojau, man gintis nereikėjo. Taip ir gulėjo. Tiktai į kieme zujančius katinus gal du ar tris kartus per metus iššaudavau”, – sakė R. Vazgirdas.
Vyras išsiaiškino, kad tokį revolverį laikyti namuose tuomečiai įstatymai nedraudė, o nešiotis buvo negalima.
Teisme – nauja versija
Teisme R. Vazgirdas pateikė kitą ginklo versiją, apie kurią per apklausas nebuvo užsiminęs.
Esą pas jį ateidavo apylinkės inspektorius patikrinti, ar jis neprekiauja alkoholiu. Kartą jis pamatė revolverį, pasakė, kad turi apžiūrėti, ar ginklas šauna, ir jį paėmė.
Vėliau pats R. Vazgirdas buvo priverstas ieškoti savo ginklo. O paskui esą jam pareigūnai pareiškę, kad jis šovęs vaikinui į akį.
Atsižvelgęs į R. Vazgirdo amžių ir ligas už sunkų jaunuolio sveikatos sutrikdymą teismas skyrė mažesnę negu vidutinę bausmę.
