Trijų teisėjų kolegija atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo buvo siekiama, kad moteris būtų nuteista kalėti ne už vieno naujagimio nužudymą, bet už abiejų savo vaikų mirtį. Tačiau LAT teisėjai paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Prokuratūra manė, kad bylą iš naujo turi nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas, o ankstesnis jo nuosprendis turi būti panaikintas, nes neteisingai buvo įvertinti įrodymai ir neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika.
Sausio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad atmeta už savo naujagimio nužudymą kalėti dešimt metų nuteistos klaipėdietės V. Filiponenko skundą ir paskelbė, kad paskirta bausmė nėra nei per griežta, nei per švelni ar per didelė, padarytas labai sunkus nusikaltimas.
Tada teismas taip pat atmetė prokuroro skundą, kuriuo reikalauta moterį pripažinti kalta dar dėl vieno naujagimio nužudymo ir skirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas paskelbė, kad antrasis naujagimis patyrė įspaustinę galvos traumą, kuri atsirado per gimdymą, tačiau negalima sakyti, kad jau tuo metu motina siekė nužudyti savo naujagimį. Apeliacinio teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė motinos kaltės dėl antrojo naujagimio nužudymo.
Tačiau V. Filiponenko kaltė, kad pirmąjį vaiką ji nužudė pasmaugdama, patvirtinta kategoriška ekspertų išvada, liudytojų ir kita bylos medžiaga.
Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad moteriai nereikia Lietuvai sumokėti jos pargabenimo iš Ispanijos išlaidų - 12,7 tūkst. litų. Šią sumą iš nuteistosios buvo nusprendęs išieškoti Klaipėdos apygardos teismas.
2009 metų gegužės 4 dieną šiukšlių konteineryje Klaipėdos centre rasti dviejų vyriškos lyties naujagimių dvynukų lavonai. 2010 metų balandžio 29 dienos nutarimu klaipėdietė V. Filiponenko pripažinta įtariamąja dėl kūdikių nužudymo. Nustačius, kad įtariamoji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jos tarptautinė paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
Teismo nuosprendyje nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog moteris nesiruošė auginti gimsiančių vaikų ir siekė jų atsikratyti. Anot teismo, tai patvirtino aplinkybės, kad nuo aplinkinių ji slėpė savo nėštumą, darbovietėje neprašė atostogų, nesiekė socialinių garantijų, dėl nėštumo nesikreipė į gydytojus, nepirko naujagimio kraitelio.
Moteris neprisipažino nužudžiusi vieno iš jai gimusių dvynių (teismas konstatavo, kad antras gimė negyvas) ir abu išmetusi į šiukšlių konteinerį, tačiau teisėjai nustatė, kad jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, teismo medicinos ekspertizės išvada, specialistų paaiškinimais, kitais įrodymais.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad V. Filiponenko veiksmai per gimdymą taip pat buvo kryptingi - nors gimdė mieste, nekvietė kaimynų, greitosios medicinos pagalbos, o pagimdžiusi, nors teigia patyrusi didelius skausmus, nesikreipė į medicinos įstaigą ir kitą rytą išėjo į darbą.
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertas patvirtino, kad klaipėdietė per gimdymą 2009 metų gegužės 3 dieną lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės ji galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu psichikos sutrikimu ji taip pat neserga.
Remdamasis visomis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad V. Filiponenko nuosekliai siekė savo tikslo atsikratyti naujagimių, o po to nuslėpti įvykusį gimdymą ir padarytą nusikaltimą.
2011 metų pradžioje V. Filiponenko Ispanijoje pagimdė dvynukes mergaites, kurias globoja Ispanijos valstybės institucijos.
