Trijų teisėjų kolegija atmetė Generalinės prokuratūros
skundą, kuriuo buvo siekiama, kad moteris būtų nuteista kalėti ne
už vieno naujagimio nužudymą, bet už abiejų savo vaikų mirtį.
Tačiau LAT teisėjai paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo
nuosprendį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Prokuratūra manė, kad bylą iš naujo turi nagrinėti Lietuvos
apeliacinis teismas, o ankstesnis jo nuosprendis turi būti
panaikintas, nes neteisingai buvo įvertinti įrodymai ir neteisingai
kvalifikuota nusikalstama veika.
Sausio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad atmeta
už savo naujagimio nužudymą kalėti dešimt metų nuteistos
klaipėdietės V. Filiponenko skundą ir paskelbė, kad paskirta
bausmė nėra nei per griežta, nei per švelni ar per didelė,
padarytas labai sunkus nusikaltimas.
Tada teismas taip pat atmetė prokuroro skundą, kuriuo reikalauta
moterį pripažinti kalta dar dėl vieno naujagimio nužudymo ir skirti 14
metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjas paskelbė, kad antrasis naujagimis patyrė įspaustinę
galvos traumą, kuri atsirado per gimdymą, tačiau negalima sakyti,
kad jau tuo metu motina siekė nužudyti savo naujagimį. Apeliacinio
teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai
neįžvelgė motinos kaltės dėl antrojo naujagimio nužudymo.
Tačiau V. Filiponenko kaltė, kad pirmąjį vaiką ji nužudė
pasmaugdama, patvirtinta kategoriška ekspertų išvada, liudytojų ir
kita bylos medžiaga.
Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad moteriai
nereikia Lietuvai sumokėti jos pargabenimo iš Ispanijos išlaidų -
12,7 tūkst. litų. Šią sumą iš nuteistosios buvo nusprendęs
išieškoti Klaipėdos apygardos teismas.
2009 metų gegužės 4 dieną šiukšlių konteineryje Klaipėdos
centre rasti dviejų vyriškos lyties naujagimių dvynukų lavonai.
2010 metų balandžio 29 dienos nutarimu klaipėdietė V. Filiponenko
pripažinta įtariamąja dėl kūdikių nužudymo. Nustačius, kad
įtariamoji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jos
tarptautinė paieška ir išduotas Europos arešto orderis.
Teismo nuosprendyje nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai
leidžia teismui daryti išvadą, jog moteris nesiruošė auginti
gimsiančių vaikų ir siekė jų atsikratyti. Anot teismo, tai
patvirtino aplinkybės, kad nuo aplinkinių ji slėpė savo
nėštumą, darbovietėje neprašė atostogų, nesiekė socialinių
garantijų, dėl nėštumo nesikreipė į gydytojus, nepirko
naujagimio kraitelio.
Moteris neprisipažino nužudžiusi vieno iš jai gimusių dvynių
(teismas konstatavo, kad antras gimė negyvas) ir abu išmetusi į
šiukšlių konteinerį, tačiau teisėjai nustatė, kad jos kaltė
įrodyta liudytojų parodymais, teismo medicinos ekspertizės išvada,
specialistų paaiškinimais, kitais įrodymais.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad V. Filiponenko veiksmai per
gimdymą taip pat buvo kryptingi - nors gimdė mieste, nekvietė
kaimynų, greitosios medicinos pagalbos, o pagimdžiusi, nors teigia
patyrusi didelius skausmus, nesikreipė į medicinos įstaigą ir
kitą rytą išėjo į darbą.
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertas patvirtino, kad
klaipėdietė per gimdymą 2009 metų gegužės 3 dieną lėtiniu
psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo
būsenos, dėl psichikos būklės ji galėjo suvokti savo veiksmų
esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu psichikos sutrikimu ji taip
pat neserga.
Remdamasis visomis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad
V. Filiponenko nuosekliai siekė savo tikslo atsikratyti naujagimių,
o po to nuslėpti įvykusį gimdymą ir padarytą nusikaltimą.
2011 metų pradžioje V. Filiponenko Ispanijoje pagimdė dvynukes
mergaites, kurias globoja Ispanijos valstybės institucijos.