Jam pareikšti kaltinimai trijose bylose, vieną jo bylą teismas
jau baigia nagrinėti, o kita neseniai nagrinėjimui perduota miesto
apylinkės teismui, antradienį pranešė Panevėžio apygardos
prokuratūra.
Pustrečio šimto nusikalstamų veikų padarymu įtariamas
panevėžietis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir
neteisėtai realizuodamas svetimų naudotojų tapatybės patvirtinimo
priemonių duomenis, atlikdavo finansines operacijas ir ėmė
greituosius kreditus.
Tarp nukentėjusiųjų iš įvairių šalies
miestų ir rajonų yra įvairių profesijų žmonių – medikų,
pardavėjų, konditerių, kasininkių, studentų.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Gailutės
Vilkienės teigimu, net ir po to, kai pareigūnai paėmė tyrimui jo
kompiuterį, vaikinas ir toliau surasdavo būdų kaip tęsti tas
pačias nusikalstamas veikas.
Todėl trečiojoje byloje jam pateikti
nauji papildomi kaltinimai dėl neteisėto prisijungimo prie
informacinės sistemos ir neteisėto disponavimo įrenginiais,
programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais
duomenimis.
Pasak prokuratūros pranešimo, prasimanytos istorijos apie
mokesčių inspekcijos užblokuotą asmeninę sąskaitą ar tariamo
nenoro rodyti didelių pajamų jaunuoliui padėdavo sužinoti svetimus
internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusikalstamai
savanaudiškais tikslais jais naudotis.
Šiuos nusikaltimus tyrę Panevėžio apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai nustatė,
kad R.B., prisistatydavęs išgalvotais vardais, internetinių
svetainių lankytojams apgaule siūlydavo galimybę užsidirbti
šimtą ar net du tūkstančius litų.
Viena nukentėjusioji, kuriai buvo pasiūlyta dirbti prostitute su
užsieniečiais arba bendrauti su jais per vaizdo kamerą,
kategoriškai atsisakė. Apie tai, kad jos vardu paimtos paskolos, ši
nukentėjusioji, kaip ir kiti, sužinojo tik gavusi antstolio
laišką.
Nusikaltimų tyrimui vadovavusios prokurorės G. Vilkienės
teigimu, internetu besinaudojantys jauni žmonės, ypač ieškantys
darbo ar bet kokio kito pajamų šaltinio, susigundo siūlomu lengvu
uždarbiu ir būna apgauti sumaniai veikiančių sukčiautojų.
Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą prisijungimą prie
informacinės sistemos numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų
metų, už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga,
slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis - iki
trejų metų, už svetimo turto įgijimą apgaule - iki trejų metų,
už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų
panaudojimą - iki šešerių metų.